Tad palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe ir toliau liks 2,5 proc., pagrindinių refinansavimo operacijų – 2,65 proc., o palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe – 2,90 proc.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Energijos kainos toliau kilo, didindamos riziką, kad infliacija augs, o ekonomikos augimas – mažės. Nors visas energetinio sukrėtimo poveikis dar tik atsiskleidžia, bazinė infliacija kol kas tebėra iš esmės stabili ir nėra ženklių darbo užmokesčio pokyčių“, – rašoma pranešime spaudai.
Visgi pabrėžiama, kad padidėjęs energetinio sukrėtimo mastas ir ilgesnė trukmė, taip pat netiesioginio ir antrinio poveikių perspektyva gali lemti didesnę infliaciją ir lėtesnį augimą.
„Nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio finansavimo sąlygos buvo sugriežtintos, o tai, tikėtina, slopins infliaciją ir augimą. Valdančioji taryba yra įsipareigojusi formuoti pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi jos siekiamame 2 proc. lygyje“, – pabrėžiama pranešime.
Rugsėjį ECB tris pagrindines palūkanų normas padidino 25 baziniais punktais (0,25 proc.).
ECB Valdančioji taryba teigia, kad tebėra gerai pasirengusi susitvarkyti su dabartiniu padidėjusiu neapibrėžtumu.
