Iš emigracijos Anglijoje į Varėną grįžusius dzūkus žavi gamta, bet ne atlyginimai

Vingiuotas kelias į Varėną

Iš Alytaus kilusio plaukimo trenerio Gyčio Kašėtos kelias iki Varėnos vingiavo per Kauną. Čia jis baigė studijas Lietuvos sporto universitete, ketverius metus dirbo, o gimus dukrai išsikraustė į Angliją.

„Išvažiavau beveik nemokėdamas anglų kalbos, tik kelis žodžius žinojau, todėl dirbti pradėjau sunkiai – fabrikuose“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad pagrindinis tikslas buvo užsidirbti.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gytis Kašėta

Anglijoje pašnekovas praleido daugiau nei 5 metus, ir visą tą laiką dirbo fabrikuose. Paskutinis darbas Anglijoje – plastmasinių bakelių gamyba fabrike, kuriame jis per mėnesį uždirbdavo apie 2 tūkstančius svarų. Beje, jam taip pat teko padirbėti ir kroviku sandėlyje. Dar ten atsiradę skausmai nugaroje vertė ieškoti kitokio darbo.

„Dirbau, vaistus nuo skausmo gėriau ir jau pradėjau ieškoti kito darbo – trenerio“, – kalbėjo jis.

Darbą mėgsta, bet algos norėtų didesnės

Taip sutapo, kad tuo pačiu metu plaukimo trenerio darbą siūlė Varėnos sporto centras. G.Kašėta pats parodė iniciatyvą čia įsidarbinti.

„Gal daugiau aš pasisiūliau. Sakiau, jeigu duodate man uždirbti, normaliai valandų, aš grįžtu. Man tada 600–700 eurų Varėnoje atrodė normaliai, o dabar jau neatrodo“, – šypsojosi pašnekovas.

Man tada 600–700 eurų Varėnoje atrodė normaliai, o dabar jau neatrodo, – šypsojosi G.Kašėta.

Varėnos sporto centras

+8

Baseine šiuo metu dirba du plaukimo treneriai ir du instruktoriai. Per savaitę čia apsilanko apie 200 vaikų, kurie yra mokomi plaukti, taip pat rengiamos individualios pamokos, apsilanko ir pavieniai lankytojai.

Kalbant apie kainas, pavyzdžiui, savaitgalį už 2 val. plaukiojimo baseine ir naudojimąsi pirtimis suaugusiam tenka sumokėti 5 eurus.

Plaukimo treneris sako, kad nesigaili, jog gyventi persikraustė į Varėną – dirba mėgstamą darbą, tačiau atlyginimo norėtų didesnio.

„Dabar gal bus pasikeitimų – sportą ėmė kuruoti Švietimo ministerija, tai laukiu, kol pakels algą, o kol kas tai nieko gero. Sporto centras man viską suteikia, bet jie tiesiog negali man daugiau mokėti, nes yra koeficientas ir dabar „sėdžiu“ su 520 rankose“, – pasakojo jis.

G.Kašėta yra alytiškis, todėl jam teko dairytis ir būsto.

„Su nuoma sunku Varėnoje – gal 2–3 mėnesius ieškojau. Bet kainos nedidelės – už dviejų kambarių nuomą mokėjome 100 eurų“, – sakė jis.

Į gimtinę grįžo po 13 metų emigracijos

Vos prieš mėnesį į gimtąją Varėną sugrįžo ir Simona Skliutaitė. Šiuo metu ji dirba pardavimo vadybininke lauko kubilus, saunas gaminančioje ir pardavinėjančioje įmonėje „Edjusta“, kuri įsikūrusi netoli Varėnos.

„Pragyvenus Anglijoje 13 metų atsirado tėvynės ilgesys. Turiu mažą sūnų, supratau, kad norisi būti daugiau gamtoje, mėgautis tyru oru. Pati esu iš Varėnos, tai nusprendžiau, kad gyventi norėčiau čia“, – pasakojo buvusi emigrantė.

Lietuvą S.Skliutaitė paliko vos baigusi vidurinę mokyklą. Sako norėjusi pažinti kitus kraštus ir kultūras.

„Tikslas buvo pamatyti pasaulį, pakeliauti. Ir taip atsitiko, kad užsilikau“, – jau tradicinį emigrantų scenarijų atkartojo ji.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Simona Skliutaitė

Per prabėgusius Anglijoje metus jai teko padirbti restoranuose, vėliau tapo pardavimų vadybininke, kuo užsiima ir grįžusi į Lietuvą.

S.Skliutaitė atvira – dažnai emigrantams, kurie daug metų gyvenimą kūrė ne Lietuvoje, apsisukti ir grįžti atgal yra sudėtinga.

„Iš tikrųjų yra labai sunku. Galvoji, ar darbą rasi, ar prisitaikysi“, – patirtimi dalijosi ji ir pridūrė, kad rasti darbą jai pasisekė, padėjo draugai.

Iš tikrųjų yra labai sunku. Galvoji, ar darbą rasi, ar prisitaikysi, – sakė S.Skliutaitė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Simona Skliutaitė

Šiandien S.Skliutaitei dar sunku lyginti, kur gyventi geriau – Lietuvoje ar Anglijoje, nes į Varėną grįžo vos prieš mėnesį. Ji pastebi ir privalumų, ir trūkumų.

„Šiuo metu man nieko netrūksta – aš mėgaujuosi, aplink nėra daug žmonių, visur galima greit nuvykti. Teko sūnų pas daktarą vežti, mes spėjome ir tyrimus pasidaryti, ir papusryčiauti, aš ir į darbą spėjau. Tiek Anglijoje aš tikrai nebūčiau spėjusi padaryti. Ten paprastas maisto pirkimas savaitei yra iššūkis – gali praleisti visą šeštadienį lakstydamas po parduotuves.

Gal čia žiemą stigs veiklos, bet šiuo metu Lietuvoje aš matau daugiau pliusų negu minusų“, – pabrėžė ji.