Iš II pensijų pakopos pasitraukę lietuviai persigalvoja: grįžtančiųjų daugėja

„Swedbank“ naujausiais duomenimis, per aštuonis mėnesius nuo pensijų reformos pradžios sudaryta 32,3 tūkst. naujų II pakopos pensijų kaupimo sutarčių. 90 proc. jų sudarė į II pakopą sugrįžę dalyviai.

„Matome aiškią tendenciją, kad žmonių, kurie, pasinaudoję galimybe nutraukti kaupimą, vėliau nusprendžia į II pensijų pakopą sugrįžti, daugėja. Manau, svarbu tai vertinti ne tik kaip statistinį faktą, bet ir kaip tam tikrą gyventojų požiūrio į pensijų kaupimą pokytį.

Reforma suteikė žmonėms daugiau pasirinkimo ir galimybę iš naujo įvertinti savo sprendimą. Dalis žmonių, pasinaudoję galimybe pasitraukti, matyt, dar kartą įvertino, ką reiškia ilgalaikiam pensijos kaupimui atsisakyti reguliaraus investavimo ir valstybės paskatos, ir, įvertinę II pakopos naudą, nusprendė kaupti toliau“, – 15min sakė laikinasis „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas Valdas Sejavičius.

Bendrovės nuotr./Valdas Sejavičius

„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė pateikė panašius duomenis.

„Matome, kad dalis žmonių, nusprendusių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, vėliau savo sprendimą persvarsto – net 80 proc. naujų kaupimo sutarčių yra sudaromos į pensijų kaupimo sistemą grįžtančių klientų“, – nurodė pašnekovė.

Anot jos, priimant pirminį sprendimą dažnai daugiausia dėmesio buvo skirta galimybei atsiimti sukauptas lėšas, o tik vėliau buvo vertinama, ar pavyko įdarbinti tuos pinigus bei kokios ilgalaikės naudos netenkama pasitraukus iš sistemos.

„Skubėjimas nebuvo naudingas, vien per pirmąjį šių metų pusmetį „Luminor“ II pakopos pensijų fondų grąža siekė beveik 11 proc. Vidutinė iš II pakopos atsiimta suma sudarė apie 6 tūkst. eurų, o ilgalaikė akcijų rinkų grąža istoriškai siekia apie 8 proc. per metus.

Tai reiškia, kad tokio dydžio suma per metus galėtų sugeneruoti apie 500 eurų investicinę grąžą, prie kurios dar prisideda daugiau kaip 400 eurų valstybės paskata kaupiantiems II pakopoje. Todėl ilgiau laikant lėšas einamojoje sąskaitoje prarandama ne tik potenciali investicinė grąža ir valstybės parama, kurios jau artėja prie 1000 eurų, bet ir dalis atsiimtų pinigų perkamosios galios dėl infliacijos“, – kalbėjo L.Načajienė.

SEB bankas taip pat nėra išimtis.