Rugsėjo 9–10 dienomis Kaliningrade rengiamas tarptautinis Baltijos transporto forumas, kuriame dalyvaus ir Lietuvos atstovai. Viena pagrindinių jo temų – Lietuvos ir Rusijos geležinkelių bendrovių bendradarbiavimas. Lietuviai skaitys pranešimą apie Kaliningrado krovinių vežimo per Lietuvą intensyvinimą.
Manoma, forumo diskusijos arba sušvelnins, arba dar labiau paaštrins Klaipėdos ir Kaliningrado uostų lygių galimybių klausimą. Tiesa, jis bus aptariamas jau ne pirmą kartą. Tačiau šiemet, kai uostų apyvarta kritusi, geležinkelio metalas skamba ypač garsiai. Kiekviena šalis suinteresuota ginti savo valstybės ekonominius interesus. Rasti bendrų taktinių priemonių ir naudingai bendradarbiauti nesiseka. Propagandiniame mūšyje bet kada gali sugriaudėti politinės kanonados, nes Lietuvą smerkianti nuomonė energingai formuojama.
Nuolaidą atšaukė
Prieš mėnesį LŽ rašė, kad gelbėdama Kaliningrado uostą bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" ryžosi nuo liepos 1 dienos mažinti kai kurių prekių gabenimo tarifus, tuo metu Rusija juos pakėlė 5 procentais. Įmonės vadovas Stasys Dailydka tąkart prisipažino, jog sumažinti Kaliningrado tranzito tarifus nuspręsta nesulaukus Rusijos nuolaidų ir žinant, kad nuo 2010 metų Rusijos geležinkelių įkainius numatoma didinti dešimtadaliu.
Per Lietuvos ir Rusijos transporto ministrų susitikimą gegužės mėnesį buvo kalbama apie lygiavertes nuolaidas ir vienodas konkurencijos galimybes. Todėl Klaipėdos uostininkų reakcija į skubotą „Lietuvos geležinkelių" sprendimą suteikti nuolaidą gabenant ketų, dėl kurio konkuruoja abu uostai, paskatino Susisiekimo ministeriją išbraukti šį lydinį iš lengvatinių tarifų sąrašo.
Tuo metu, liepos mėnesį, žurnalo „RŽD partner" paskelbtame straipsnyje apie Kaliningrado tranzitą Rusijos transporto ministerijos pareigūnas Sergejus Tugarinas nurodė, kad ketaus gamintojai nenumato jo eksportuoti per Kaliningradą net Baltarusijos ir Lietuvos geležinkeliams sumažinus tarifus. Esą tokią išvadą padarė Rusijos geležinkeliai ir metalų eksportuotojai, kai birželio mėnesį išsiaiškino, jog dėl sumažėjusios paklausos rinkoje nėra galimybių didinti metalo krovinių gabenimo per Kaliningrado uostą. Valdininkas pažymėjo, kad Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimas tarifų klausimu bus tęsiamas. Tačiau, jo nuomone, padidinti Kaliningrado ekonominę nepriklausomybę nuo kaimynų geležinkelių tarifų padėtų tik keltųlinijos Ust Luga-Baltijskas visiškas apkrovimas ir plėtra.
Metalas – per „Delo“
Kaliningrado srities kroviniai, plukdomi keltais, ir Kaliningrado uosto tranzitas – dvi skirtingos ir ne visai susijusios transporto kryptys. Tai patvirtina ir Kaliningrado kompanijos „Cargo servis" audringa reakcija, prieš savaitę išdėstyta Kaliningrado srities žiniasklaidoje, į atšauktą ketaus lengvatą.
Bendrovės generalinis direktorius Sergejus Zavorotinskis, nuolat reiškiantis spaudoje savo nuomonę apie Kaliningrado tranzitą, šįkart dėl visų bėdų atvirai kaltina lietuvių verslininkus, kurie, jo žodžiais, siekia tranzitiniais kroviniais aprūpinti Klaipėdos uostą. „Manau, dabar pats laikas Rusijai parodyti tvirtumą ir ginti ekonominius Kaliningrado srities interesus", – teigia ankstesniais metais po milijoną tonų metalų gabenusios, o šiemet jų netekusios kompanijos vadovas. Pasak S.Zavorotinskio, sprendimo būdai yra du: „suteikti šiai krypčiai nuolaidas arba padaryti taip, kad kaimynai patys pas mus ateitų".
Tokią nuomonę sunku vertinti vien kaip ekonominės krizės prispausto transportininko nepasitenkinimą. Kaliningrado ekspeditorius per daug gerai informuotas, kas vyksta mūsų valstybės įstaigų kabinetuose. Lyg tarp kitko interviu užsimenama apie Lietuvos priklausomybę nuo rusiškų dujų, reiškiamas nuoširdus susirūpinimas Lietuvos geležinkelių bendrovės finansais.
Kodėl mūsų ekonominiai reikalai tokie svarbūs, kai pats S.Zavorotinskis kalba ir apie kitas, tikrąsias, priežastis, dėl ko kroviniai nepasiekia Kaliningrado uosto, atsakymą galbūt galėtų padiktuoti jo vadovaujamos bendrovės kilmė. „Cargo servis" yra bendra Kaliningrado prekybos uosto ir didelės Maskvos transporto kompanijų grupės „Delo" ekspedicinė įmonė. S.Zavorotinskis dirba „Delo" nuo 1996 metų. O kad ši įmonė susijusi su aukštais politiniais sluoksniais, gali rodyti tai, jog valdančios kompanijos „Delo centr" generalinis direktorius Vladimiras Byčkovas yra ne tik ekonomistas, baigęs Rusijos Vyriausybės Finansų akademiją, bet ir juristas, Rusijos Federacijos saugumo ministerijos akademijos absolventas. Dauguma pavaldžių bendrovių vadovai, kaip rodo internete pateikiami kontaktiniai duomenys, taip pat turi ne vieną išsilavinimą. Antrasis daugeliu atvejų susijęs su jėgos struktūrų, tarptautinių santykių arba valstybės valdymo akademijomis. Gal tokie duomenys rašomi specialiai, kad sukeltų klientams pasitikėjimą? Paprastai ekspedicinės kompanijos, kaip ir visos kitos, nurodo tik asmenų pareigas. Ši prisistato taip, tarsi būtų vyriausybinė struktūra.
Lietuva nestabdo
„Lietuvos geležinkelių" valdybos pirmininkas, susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, LŽ paprašytas įvertinti vienas po kito Rusijos žiniasklaidoje pasirodančius priekaištus dėl blokuojamų Kaliningrado uosto krovinių, kalbėjo: „Lietuva neblokuoja Kaliningrado tranzito. Kad šiais metais krovinių srautas Kaliningrado kryptimi mažėjo, kalti ne Lietuvos sprendimai. Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai" krovinių vežimo tarifai nesikeitė, o Rusijos valdžia geležinkelio tarifus į Kaliningradą 2009 metais indeksavo du kartus: nuo sausio 1-osios – 5 proc., nuo liepos 1 dienos – dar 5,7 procento. Gabenimo į Kaliningradą sąnaudos padidėjo ir dėl to, kad Baltarusija tranzitinius tarifus pakėlė vidutiniškai 14,7 proc., skaičiuojant pagal JAV dolerio ekvivalentą. Tačiau dar labiau vežimo išlaidas padidino Rusijos rublio nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu – bendras lėšų padidėjimas 2009 metais sudarė beveik 60 procentų. Kaliningrado geležinkelių viršininkas Ivanas Besedinas neseniai Rusijos žiniasklaidai sakė, kad krovinių srautai į Kaliningradą sumažėjo pirmiausia dėl Rusijos rublio nuvertėjimo."
Didinti krovinių vežimo Kaliningrado kryptimi patrauklumą, A.Štaro įsitikinimu, privalėtų pati Rusija. Ji turėtų prašyti ne tarifų nuolaidų, bet siūlyti bendrą (priimtiną Baltarusijai ir Lietuvai) sprendimą, kuris užtikrintų krovinių gabenimo Kaliningrado kryptimi konkurencingumą. Nes vežimo per Lietuvą išlaidos sudaro tik nedidelę gabenimo iš Rusijos dalį. Yra kitų papildomų kliūčių (muitinės deklaracijų, PVM grąžinimo ir kitų), kurias gali pašalinti tik Rusija.
Atsakydamas į klausimą dėl ketaus viceministras priminė, kad pretenzijas dėl nuolaidų, suteiktų vienai bendrovei, pareiškė kiti Rusijos ketaus gabentojai. Todėl, pasak jo, „Lietuvos geležinkeliai" nusprendė atšaukti šią lengvatą.
„Nereikėtų pamiršti, kad bendrovė „Lietuvos geležinkeliai" taiko nuolaidas gabenant Kaliningrado kryptimi ir kitus juoduosius metalus. Beje, kaip pažymi ir Rusijos kompanijos „Cargo servis" generalinis direktorius S.Zavorotinskis, kroviniai, kurių netenka Kaliningrado uostai, keliauja ne į Baltijos valstybių, bet į Sankt Peterburgo, Ust Lugos uostus, nes ten juos vežti labiau apsimoka", – pabrėžė A.Štaras. Rusija suinteresuota gabenti krovinius į Kaliningrado, o Lietuva – į Klaipėdos uostą, todėl, anot jo, susitikimai ir konsultacijos tarp šalių vyksta nuolat.
