Šiems metams besibaigiant, o kitiems – su Seimo rinkimais – artėjant, verslas ima belstis į valdžios protą, kad bent jau nauji politikai susiformuluotų nuostatą – valstybei neverslauti.
Iki šiol pagundų tuo užsiimti turi ir valstybės įmonės, ir institucijos, ir daugybė viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė. Jos konkuruoja, teikdamos tokias pat paslaugas, kaip ir privatūs rinkos subjektai.
Tarp tikrai įdomių veiklų, kurių nevengia valstybė, yra ir tokių, kaip banketų ir furšetų organizavimas, vienuolynų renovacija, veterinarinis gydymas. Ir mokesčių mokėtojai apie tai tikriausiai nė nenutuokia.
O čia – kelios pastarojo meto iniciatyvų:
- Valstybinio duomenų tinklo turėtoja „Infostruktūra“ kartina gyvenimą informacinių paslaugų teikėjams.
- Telecentras ėmėsi žingsnių, kad, anot trijų mobiliojo ryšio operatorių, taptų ketvirtuoju.
- „Lietuvos energijos“ nauja veikla – priiminėti įmokas – bloga žinia įmonei „Viena sąskaita“.
- O privatus „Creditinfo“ susirūpinęs dėl Lietuvos banko plečiamOs savo duomenų bazės, kuri, kelerius metus į savąją investuojančio verslo manymu, bus analogiška jų sukurtam jų kreditų biurui.
Tarp senų verslo skaudulių – valstybinio Registrų centro komercinė veikla, kai rinkoje gausu privačių vertintojų. O antstoliai, nori nenori, turi tilpti rinkoje su valdininkais, kurie irgi priverstinai išieško mokesčių skolas.
„Įmonės tik gali užsiimt, nedidindamos savo veiklos sąnaudų. [...] Ir, jeigu įmonė, sudaro sąlygas, pvz., valstybės kokia įmonė arba akcinė bendrovė, kurioje yra valstybės kapitalas, lengviau atsiskaityti už paslaugas ir ta paslaugos kaina yra mažesnė, negu yra komerciniuose bankuose, tai aš tai vertinu teigiamai“, – teigia premjeras Algirdas Butkevičius.
„Tai yra netoleruotina praktika. Panašiai, jeigu valstybė sugalvotų atpiginti parduotuvėse pieną arba duoną, padidintų mums mokesčius ir tada, įsteigtų savo valstybines parduotuves, kuriose duona būtų pigesnė, o skirtumą dengtų iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – aiškina Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Advokatų teigimu, teisinių draudimų valstybei investuoti į verslą nėra, bet yra nemažai taisyklių, tarp kurių – draudimas privilegijuoti savus verslus – dempinguoti kainas, kitaip teikti jiems pagalbą, be kurios ekonominės naudos jie negautų.
„Ir ką gyvenimas rodo? Kad iš tikrųjų, dažnai labai, kai valstybė daro verslą, šitos taisyklės yra pažeidžiamos. Ir, jeigu pasižiūrėtume Konkurencijos tarybos bylų praktiką, tai turbūt žmonės nustebs, bet dauguma pažeidimų arba didžioji dauguma konkurencijos pažeidimų padaryta valstybės. Greta teisinių argumentų, yra ir ne teisinis dalykas – dabar labai yra diskutuojama, kad reikia investuoti į viešąjį saugumą, trūksta keliolikos milijonų, bet kartu mes matome valstybines įmones, kurios investuoja į tas verslo sritis, kuriose yra jau produktai, kuriose yra jau pasiūla, įvairovė ir t.t.“, – teigia advokatų kontoros „Valiūnas Ellex“ partneris Marijus Juonys.
Verslui esą nelieka nieko kito, kaip bylinėtis, bet tai brangu ir ilgai trunka. Prezidentūra yra inicijavusi pataisas, kurios, be kito, griežtina valdiškų įmonių steigimą bei numato sankcijų tiems, kieno sprendimai iškraipo rinką ir kelia interesų konfliktų.
