Išaugus vėjo gamybai vidutinė elektros kaina liepą sumažėjo 19 proc.

Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, kol Vidurio, Pietų ir Pietryčių Europą alino elektros gamybą riboję karščiai ir sausros, Baltijos šalyse ir Šiaurės Europoje padėtis buvo priešinga – elektros gaminta daugiau.

„Čia reikšmingai išaugo vėjo elektrinių generacija, o Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino net 91 proc. šalies elektros poreikio. Dėl didesnės atsinaujinančios energijos gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje liepą sumažėjo“, – pranešime teigė D. Šikšnys.

Latvijoje elektra kainavo 75 eurus už MWh, Estijoje – 44 eurus, Lenkijoje – 112 eurų. „Litgrid“ pabrėžia, kad Lietuvoje elektra buvo pigesnė nei Švedijos ketvirtojoje (pietinėje) kainų zonoje, kur ji kainavo 75 eurus.

Vidutinė kaina Lietuvoje prieš metus siekė 46 eurus, o 2024 metais – 98 eurus.

Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1073 gigavatvalandes (GWh) ir buvo 2 proc. didesnis nei birželį.

Buvo pagaminta 978 GWh elektros – 11 proc. daugiau, o vietos elektrinės užtikrino 91 proc. poreikio.

Vėjo elektrinės pagamino daugiausiai elektros – 40 proc. visos gamybos, jų gamyba augo 58 proc. iki 392 GWh. Saulės jėgainių gamyba smuko 10 proc. iki 381 GWh (39 proc. visos vietinės gamybos).

Hidroelektrinės pagamino 78 GWh, šiluminės – 77 GWh, o kitos elektrinės – 50 gigavatvalandžių.

Bendras elektros importas per mėnesį sumažėjo 13 proc. iki 381 GWh. 52 proc. elektros importuota iš Latvijos, 41 proc. – iš Švedijos, 7 proc. – iš Lenkijos.

Tuo metu eksportas liepą sumažėjo 1 proc. iki 296 GWh – į Švediją nukreipta 43 proc., Lenkiją – 34 proc., Latviją – 23 proc. eksporto srautų.