Sekite 15min Google
„Potencialas derliaus yra šiek tiek aukštesnis negu vidurkis“, – BNS sakė Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Pasak jo, žieminių kviečių grūdų prikuliamas vidurkis – 5-6 tonos iš hektaro.
„Jeigu žemės prastesnės ar kažkokie žiemos padariniai buvo, tada kiekiai menksta. Bet 6 tonos žieminių kviečių optimalus skaičius. Vasarinių kviečių grūdų prikuliama 1-1,5 tonos mažiau – jei yra 4-4,5 tonos, jau yra labai neblogai. Avižos – apie 3 tonas, žirniai – irgi 3–4 tonos. Žieminio rapso derlius yra tarp 2 ir 3 tonų – tai normalu ir neblogai, bet būna, kad ir 4–5 tonos pasiekiamos“, – skaičiavo V. Buivydas.
Pasak jo, derliaus dydį galima prognozuoti matant jau prikultus kiekius, nes žieminių kultūrų javapjūtė jau įsibėgėjo: „Dabar jau tas pats yra pikas įsibėgėjimo, kombainai tik turi galimybę važiuoti ir važiuoja“.
V. Buivydas sako, kad tokios prognozės taip pat daromos įvertinus lietaus ant žemės išguldytus javus.
Pasak jo, šiemet orai buvo tokie permainingi, kad vieni ūkininkai, išgyvendami dėl sausros padarinių, ėmė traukti laistymo sistemas, kiti nusprendė atsisakyti augimo reguliatorių.
„Kai užlijo lietus, pamatė, kad padarė greičiausiai klaidą, nes sugulė daug javų. Tas sugulimas yra todėl, kad trąšų pakankamai daug, reguliatoriui pagailėjo pinigų, kad kotelis, kuris laiko varpą, neaugtų toks aukštas, todėl stiebas po lietaus išstypo ir javai tapo jautresni bei lietus greičiau juos suguldė, nes kuo didesnė varpa yra grūdų, tuo rizika yra sugulimo“, – pasakojo ūkininkas.
Javapjūtės startu vadinamas prasidėjęs žieminių miežių kūlimas. Po jų kombainai suka į žieminių kvietrugių, rugių ir galiausiai į kviečių laukus.
„Žieminiai pasėliai anksčiau subręsta, todėl pirma jie nukuliami, paskui ateina vasarinių eilė“, – teigė V. Buivydas.
Vasariniai javai dar nepradėti kulti: „Dar dvi-tris savaites teks palaukti jiems. Rugpjūčio antroje pusėje prasideda, pirmosios nuimamos avižos, vasariniai miežiai jau gali būti subrendę, o tada viskas susimiksuoja – vieną dieną žieminius javus kula, o jau kitą dieną – vasarinius“.
Pabrango džiovinimas, transportavimas
Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Andžejus Kulevičius sako, kad grūdų transportavimo iš ūkio į elevatorių paslaugos šiemet pabrango apie 20 proc. Be to, Lietuvoje jos yra brangesnės nei kai kuriose kaimyninėse valstybėse.
„Šiuo metu grūdų džiovinimas kainuoja apie 7 eurus už toną už kiekvieną vienu procentiniu punktu sumažintą drėgnį iki bazinio 14 proc. drėgnumo, o drėgnesnio derliaus atveju papildomos išlaidos gali siekti 10 eurų už toną“, – pranešime teigė A. Kulevičius.
V. Buivydo teigimu, kadangi grūdų džiovinimo kainos išaugusios, kai kurie stambūs ūkininkai, dirbantys tūkstančius ar dešimtis tūkstančių hektarų, prisiimdami didesnių išlaidų, kurias patirs džiovindami grūdus, riziką, sėda į kombainus ir suka į laukus, o smulkesni yra lankstesni – gali kelias dienas javams leisti laukuose džiūti.
„Jeigu ūkiai yra dideli ir apimtys kūlimo yra labai didelės, tai jie tikrai nelaukia – turi galimybę ir važiuoja į laukus, kad ir drėgnesnius, kula prisiimdami tuos papildomus kaštus, atsirandančius dėl to, kad negali laukti, kol išdžius. Bet smulkesni ir vidutiniai, šeimos ūkiai turi pranašumą – neturi didelių plotų, gali išlaukti (kūlimui palankaus oro – BNS). Atsiranda tas toks lankstumas smulkių ūkių, kad jie vis tik ir net prie oro sąlygų gali šiek tiek prisitaikyti turėdami mažesnius plotus“, – kalbėjo V. Buivydas.
„Kai esi didesnis ūkis, nebespėji nukulti, paskui nebespėji pasėti (žieminių kultūrų – BNS). Kuo didesnis ūkis, tuo jo iš vienos pusės efektyvumas didesnis, bet ir išlaidos didesnės“, – pridūrė ūkininkas.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas sako, kad šiųmetinėje javapjūtėje gamtiniai ir ekonominiai veiksniai kelia nemažai iššūkių ir sunkumų ūkininkams.
„Ūkininkai susiduria su augančiomis sąnaudomis, o grūdų supirkimo kainos išlieka tokios, kokios buvo prieš penkiolika metų. Nors per tą laiką pabrango trąšos, augalų apsaugos priemonės, kuras, žemės ūkio technika, atsarginės dalys, išaugo darbo užmokestis ir mokesčiai, grūdų kainos tarptautinėse biržose šiandien yra panašios į buvusias daugiau kaip prieš dešimtmetį. Toks disbalansas kelia didelį nerimą dėl ūkių konkurencingumo ir ateities“, – sakė A. Kulevičius.
Pasak jo, šių metų javapjūtę ypač apsunkina išaugusios gamybos sąnaudos. Derliaus nuėmimas reikalauja daug degalų – jie reikalingi ne tik kombainams ir kitai technikai, bet ir grūdų transportavimui bei džiovinimui.
A. Kulevičius tvirtina, kad ūkininkai konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kitų Europos šalių gamintojais, todėl svarbu, kad konkurencinės sąlygos būtų kuo panašesnės.
