Gavę statistikų duomenis analitikai konstatuoja – Lietuvos ekonomika yra sveika, auga stabiliai, viršydama visas oficialiųjų institucijų prognozes, kurios siekė daugiausiai 3,5 proc.
Tačiau makroekonomiką analizuojantys specialistai perspėja: antrąjį metų pusmetį tokių tempų išlaikyti nepavyks ir dėl prastėjančių išorės sąlygų, ir dėl to, kad jau esame pasiekę savo galimybių ribas.
„Visų pirma stabiliam tvariam augimui trūksta vienintelio kertinio veiksnio – investicijų, – LRT televizijai teigė Jekaterina Rojaka, DNB grupės vyriausioji analitikė Baltijos šalims. – Pagal kapitalines investicijas Lietuva atrodo itin prastai. Mes matom, kad ir pramonės paskutinių mėnesių rezultatai pradėjo prastėti, eksporto rodikliai irgi nėra labai džiuginantys. Europa stringa, Rusijos variklis irgi pradėjo mažinti apsukas, pradėjo judėti gerokai lėčiau. Padėtis išorėje yra labai nepalanki“.
Išorės sąlygos mūsų ūkio augimui labai svarbios todėl, kad jau kurį laiką pagrindinis augimo variklis yra eksportas. Tačiau pastaruoju metu atsigauna ir vidaus vartojimas.
„Šių metų antrojo ketvirčio augimą labiausiai lėmė eksportas, kuris išaugio 15 proc. ir yra 44 proc. didesnis nei prieš krizę. Kita vertus, mes labai aiškiai matome, kad ir vidaus rinkos būklė yra geresnė ir tvirtesnė. Tarkime, šių metų antrąjį ketvirtį vidaus prekybos augimas siekė 5 proc. ir buvo sparčiausiai per paskutinius penkis ketvirčius“, – komentavo Pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Pastebimi ne tik pastaruoju metu augantys vartotojų lūkesčiai, bet ir vis daugiau vidaus prekybą skatinančių sąlygų.
„Formuojasi fundamentalios prielaidos: pajamų augimas, pakankamai maža infliacija, mažėja nedarbas. Tačiau reikia ir pozityvesnių lūkesčių,kad vartojimas atsigautų sparčiau, kad būtų labiau investuojama ir kad ekonomikos augimas neprarastų pagreičio“, – sakė Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė.
Analitikų nuomone, išlaikyti ekonomikos augimo tempą galėtų padėti geresnės sąlygos verslui ir investicijoms, o tai pirmiausia – stabilūs, nesikeičiantys mokesčiai ir didesnis konkurencingumas.
Pramonininkai siūlo naujų eksporto rinkų drąsiau ieškoti Azijoje, į kurią dabar eksportuojame labai nedaug lietuviškų prekių.
