TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Įsivedusi eurą, Latvija džiaugiasi pigesnėmis paskolomis

Mergina žiūri į Latvijos euro monetą.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Mergina žiūri į Latvijos euro monetą.
Šaltinis: 15min
0
A A

Finansų rinkos dalyviai įvertino euro įvedimą Latvijoje ir dabar šiai šaliai pasiryžę skolinti už istoriškai mažiausią kainą. Lietuva vertinama kaip rizikingesnė kaimynė ir jai nustatomos didesnės palūkanos, nors dar neseniai vertinimai buvo priešingi, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.

„Akivaizdu, kad kaimynai jau ilgokai gauna naudą iš euro įvedimo – rinkos dalyvių vertinimai sudaro prielaidas tarptautinėse rinkose pasiskolinti pigiau. Nors abiejų šalių ekonominiai rodikliai panašūs, tačiau Latvijos skolos vertybinių popierių eurais palūkanos jau nuo 2012 m. mažesnės nei Lietuvos“, – sako Sigitas Šiaudinis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, tokiems vertinimams įtakos turi ir tai, kad kaimyninė šalis dar 2012 m. apsisprendė dėl euro, vykdė įvedimo kriterijus ir galiausiai eurą įsivedė.

2018 m. išperkamų Lietuvos euroobligacijų palūkanos praėjusios savaitės pabaigoje siekė 2,08 proc., o atitinkamų Latvijos skolos vertybinių popierių buvo 1,32 proc., t. y. 0,76 proc. punkto mažesnės. 

Lietuvos banko kiekybinis euro įvedimo poveikio tyrimas parodė, kad maždaug tiek, kiek dabar skiriasi Lietuvos ir Latvijos euroobligacijų palūkanos, euro įvedimo metais sumažėtų vidutinės palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius – iš viso 0,80 proc. punkto. Gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų 0,49–0,56 proc. punkto mažesnė, nei neįvedus euro.

Mažesnės palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu (2015–2022 m.) leistų sutaupyti iki 3,9 mlrd. Lt palūkanų išlaidų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis (iki 2,3 mlrd. Lt), kitą dalį (iki 1,6 mlrd. Lt) dėl sumažėjusių skolos valdymo išlaidų sutaupytų valstybės biudžetas. 

Kitas šalies kredito rizikos rodiklis – kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksas (CDS) – rodo, kad finansų rinkos Lietuvą vertina kaip rizikingiausią iš Baltijos šalių. Lietuvos CDS praėjusią savaitę siekė 119,86, Latvijos – 114,01, Estijos – 62,34 (didesnis rodiklis rodo didesnę riziką).

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką