„Šiandien mums pagalbos nereikia, todėl jos neprašome“, – tokią žinutę siunčia šalies parlamento vadovas. Ispanijai gavus pirmąją 40 mlrd. eurų pagalbos dalį iš ES, M.Rajoy neatmeta galimybės prašyti daugiau, tačiau, jo manymu, šiuo metu poreikio tam nėra.
Tačiau dienraščio „Cinco Dias“ kalbinti ekonomikos ekspertai nesutinka su tokiu premjero sprendimu ir dauguma jų yra įsitikinę – būtina prašyti pagalbos tam, kad būtų galima sumažinti didžiules išlaidas, kurios valstybei teks ateinančiais metais. Jie įsitikinę, kad pagalbos prašymą galvojama išsiųsti pirmąjį kitų metų ketvirtį, tačiau tai didina tikimybę, kad pagalba suteikta nebus, nes tuo metu artės rinkimai Vokietijoje. O Vokietija yra viena tų šalių, kurios griežtai žiūri į pagalbą krizės ištiktoms ES narėms.
Labiausiai ekspertams kelia nerimą sąlygos, kurioms būtų suteikta pagalba. Santiago de Compostelos universiteto Ekonomikos katedros vedėjas Luisas Caramesas teigia, jog pastaruoju metu Ispanija elgiasi pavyzdingai, taip rodydama, kad yra patikima pagalbos gavėja: „Pagalba neturėtų labai padidinti mokesčių. Galbūt tektų apkarpyti pensijas, bet karpymas būtų nedidelis.“
Kiti ekspertai mano, kad Ispanija neturi iš ko rinktis, kaip tik priimti visas jai keliamas sąlygas. „Reikia suprasti, kad šie dalykai pablogins šalies situaciją, žiūrint iš trumpalaikės perspektyvos ir suteiks dar daugiau kančių visuomenei“, – pabrėžė George‘o Masono universiteto profesorius Tyleris Cowenas.
M.Rajoy tapus ministru pirmininku, gerokai padidinti mokesčiai, dar labiau išaugo nedarbas. Šiuo metu Ispanijoje yra per 6 mln. bedarbių.
„Valdžia nori palaukti ir išvengti pagalbos prašymo, jei tai nebus reikalinga. Tačiau toks laukimas reiškia neapibrėžtumą ir nesaugumą ir bendrovėms, ir investuotojams, kurie negali planuoti savo veiksmų“, – sakė „The Wharton School“ direktorius Mauro Guillenas.
Ekonomistai yra įsitikinę, kad paprašius pagalbos, būtų galima atgaivinti ekonomiką bei padidinti darbo našumą.
