„Jeigu nebus rastas greitas sprendimas, mums teks mažinti ekonomines prognozes ateinantiems metams“, – žurnalistams Madride sakė vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria.
Liepą Ispanijos vyriausybės skelbė prognozuojanti, kad ateinančiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,6 proc.
Šiuo metu ketvirta pagal dydį euro zonos ekonomika išgyvena rimčiausią amžiaus politinę krizę po to, kai separatistinės Katalonijos lyderis pareiškė priėmęs mandatą, kurį suteikė uždraustas referendumas dėl nepriklausomybės.
Nors Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont‘as suspendavo deklaraciją dėl nepriklausomybė ir paragino Madridą skirti daugiau laiko deryboms, centrinė vyriausybė davė jam laiko iki spalio 19 d. atsisakyti nepriklausomybės siekio.
Susidaręs neapibrėžtumas kenkia verslo pasitikėjimo Katalonijoje, kuriai tenka penktadalis Ispanijos BVP. Nuogąstaujama, kad užsitęsusi krizė gali pakenkti nacionalinei ekonomikai.
Dešimtys įmonių jau pranešė iškeliančios savo juridinį adresą iš Katalonijos, o tarptautinės reitingų agentūros „Standard and Poor's“ ir „Fitch“ pareiškę svarstančios galimybę mažinti Katalonijos skolinimosi reitingus.
„Įvykiai Katalonijoje kenkia ekonomikos atsigavimui. Investicijos Katalonijoje krito 10 proc., o likusioje šalies dalyje jos augo 3 proc.“, – sakė S. Saenz de Santamaria.
Jos teigimu, apgyvendinimo įstaigos Barselonoje jau sulaukia 20-30 proc. mažiau užsakymų.
„Kai įsivyrauja neapibrėžtumas, už tai visuomet sumoka Katalonijos gyventojai“, – sakė ministrė, paraginusi separatistus griežti prie „normalaus gyvenimo“.
Ispanijos centrinis bankas šiuo metu prognozuoja, kad šalies BVP ateinančiais metais augs 2,5 proc., o 2019 metais – 2,2 proc.
