Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Įtakinga tarptautinė organizacija paskelbė pasauliui: lietuvių darbo valandos – trumpiausios

Darbas biure
KTU / Darbas biure
Šaltinis: 15min
16
A A

Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta lietuvius nustebinusi statistika – šalyje beveik nėra darbuotojų, kurie per savaitę dirbtų 60 valandų ar ilgiau. Pagal tai Lietuva atsidūrė paskutinėje sąrašo vietoje. Personalo ekspertai nesutinka – lietuviai darbštūs ir nėra aišku, kuo remiantis viešinami tokie duomenys.

OECD paskelbtoje lentelėje nurodoma, kad vos vienas iš 250 darbuotojų Lietuvoje per savaitę pagrindinėje darbovietėje praleidžia 60 valandų ir daugiau laiko.

Lentelės apačioje atsidūrė ir kaimyninės valstybės Latvija bei Estija, tačiau jose šie rodikliai vis tiek bent kelis kartus didesni. Sąrašo viršūnėje – Turkija, Pietų Korėja ir Kolumbija, jose kas penktas darbuotojas, kaip nurodoma OECD, dirba 60 valandų per savaitę ar ilgiau.

Lietuvos Darbo kodekse šiuo metu įtvirtinta nuostata, kad maksimalus darbo laikas šalyje negali viršyti 48 valandų per savaitę, įskaitant viršvalandžius. Naujajame Darbo kodekse (DK), kuris turėtų įsigalioti nuo liepos 1 d., jau yra numatyta, kad darbo savaitė galėtų siekti ir iki 60 valandų, turint darbuotojo sutikimą.

Prieštaringa statistika

Tačiau taip pat OECD savo svetainėje skelbia ir kitus duomenis, pagal kuriuos Lietuva – tarp darbščiausių valstybių. Iš viso per 2015 metus vienas darbuotojas Lietuvoje dirbo vidutiniškai 1860 valandų ir aplenkė OECD vidurkį bei daugumą kitų šalių.

Asmeninio archyvo nuotr./Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius
Asmeninio archyvo nuotr./Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius

„Neaišku, ką tokia statistika rodo. Nesusiveda galai truputį. Neaišku, kaip išėjo, kad lietuvaičiai atsidūrė tokioje žemoje pozicijoje, kai OECD puslapyje taip pat galime rasti, kad pagal suminį darbo laiko rodiklį lietuviai yra vienuoliktoje pozicijoje ir tik keliose ES šalyse dirbama ilgiau“, – abejoja duomenų pagrįstumu Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) valdybos pirmininkas ir advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius.

Jis nedarytų apibendrinimų dėl tokios paskelbtos informacijos ir tikina, kad lietuviai yra darbštūs. Jis abejoja, ar Skandinavijos šalys, kuriose darbo savaitė gerokai trumpesnė nei Lietuvoje, galėtų lenkti kitas šalis pagal 60 valandų per savaitę dirbančių žmonių skaičių.

„PVPA apsitarėme ir tarptautinės patirties turintys specialistai vienu balsu tvirtina, kad lietuviai yra darbštūs ir jie daug dirba. Sakyčiau priešingai, mes nesame tinginiai, tik klausimas, ką tuomet tokia statistika parodo. Galbūt kokias spragas įstatymuose, ar kokį nedeklaruotą darbą, neaišku, ką čia pamatavo“, – sako R.Stanevičius.

60 valandų – daugiau lankstumo

PVPA atstovas vertina, kad įsigaliojęs naujas Darbo kodeksas, kuriame numatyta iki 60 valandų trukmės darbo savaitė, užtikrins daugiau lankstumo.

„Aš sveikinčiau tokią iniciatyvą, šioje srityje naujas DK atneštų daugiau lankstumo, taip pat ištrauktume dalį darbo rinkos iš šešėlio. O kai ištrauki iš šešėlio, gali registruoti duomenis, kontroliuoti. Tai pasidaro tema, su kuria galima dirbti“, – sako R.Stanevičius.

Jis vertina, kad jei statistika būtų reali, ji greičiausiai parodytų, kad lietuviai dirba ilgiau nei 48 valandas per savaitę, nors tokia riba ir numatyta Darbo kodekse.

„Jei turėtume tikrąją statistiką, tai mano spėjimas būtų, kad mes jau seniai perlipame 48 valandas, kurios yra DK. Viena vertus, ir žmonės nori tam tikrais atvejais dirbti daugiau, žinoma, ne visi. Taip pat ir kai kurie verslai yra pasiruošę duoti daugiau darbo proto ribose“, – sako ekspertas.

Lietuviai gyvena savo malonumui

Iš Japonijos grįžęs „OVC Consulting“ sertifikuotas vadybos konsultantas Paulius Avižinis tikina, kad lyginant su japonais, lietuviai dirba „labai mažai“.

„Lietuviai dirba tam, kad gerai gyventų, o japonas dirba todėl, nes darbas įprasmina jį. Lietuviai nemažai ilsisi, turi įdomių veiklų, gyvenimo interesų. Kitaip sakant ne darbas yra lietuvio akcentas, o geras gyvenimas. Iš čia kyla daug organizacinių, kultūrinių problemų, bet tuo pačiu mus padaro judria, smalsia ir veiklia, bet nebūtinai darbščia tauta“, – sako P.Avižinis.

Anot jo, lietuviai nori greito rezultato – kad gautų atpildą ir jį panaudotų savo malonumui.

„Mes mažiau koncentruojamės į darbą kaip procesą, kurį reikia nuolat tobulinti, kam reikia atsiduoti dėl pačios veiklos, o ne dėl pragmatiškos vertės iš tos veiklos. Taip gaunasi paradoksas – lietuvis yra darbštus, kūrybiškas, pragmatiškas, greitas, tačiau laiko darbui jis skiria mažiau nei japonas tikrai, o kaip dėl kitų tautų – neduosiu galvos nukirsti“, – vertina P.Avižinis.

Temos OECD, Darbas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką