Pasak nacionalinės mokesčių tarnybos, bendra suma, surinkta vykdant kovos su mokesčių vengimu veiklą, padidėjo nuo 14,2 mlrd. eurų 2014 metais, o per pastarąjį dešimtmetį ji išaugo daugiau kaip tris kartus.
Italijos vyriausybė pernai apskaičiavo, kad šalis dėl mokesčių vengimo per metus praranda 90 mlrd. eurų.
Pernai surinkta suma tebėra menka, palyginti su milžiniškais nuostoliais, kuriuos Italija patiria dėl plačiai paplitusio mokesčių vengimo. Visgi ji rodo, kad šalis imasi aktyvesnių priemonių šiuo klausimu, teigia ekspertai.
2015 metais mokesčių tarnyba 315 tūkst. gyventojų nusiuntė laiškus, kuriuose jų buvo paprašyta skubiai ištaisyti galimas „klaidas ar netikslumus“ metinėse pajamų deklaracijose. Visiems jiems buvo pažadėta, kad jiems bus taikomos tik sumažintos baudos. Šiuo pasiūlymu pasinaudojo beveik pusė šių gyventojų (156 tūkst.), sumokėjusių 250 mln. eurų.
Italijos vyriausybė pernai apskaičiavo, kad šalis dėl mokesčių vengimo per metus praranda 90 mlrd. eurų.
Darbdavių organizacija „Confindustria“ gruodį paskelbtoje ataskaitoje šiuos nuostolius įvertino 122 mlrd. eurų, o tai sudaro 7,5 proc. šalies BVP.
Beveik pusė šios sumos susidaro dėl PVM nemokėjimo, o trečdalis – dėl darbo užmokesčio fondo mokesčių vengimo. Abu šie veiksniai, pasak ekspertų, yra susiję su Italijos juodosios ekonomikos dydžiu.
Ekonomistų teigimu, juodoji ekonomika ir jos dydis yra viena iš priežasčių, kodėl Italijos valstybės finansų padėtis yra tokia pavojinga.
Antradienį paskelbti duomenys parodė, kad valstybės skola 2015 metų pabaigoje sudarė 132,6 proc. BVP. Vyriausybė yra žadėjusi, kad skola pradės mažėti šiais metais, tačiau tuo imama vis labiau abejoti, visų pirma dėl ūkio plėtros lėtėjimo ir fiskalinės politikos švelninimo.
