„Italijos skola yra svarbus Italijos ateities klausimas... Jam reikalingas patikimas atsakymas“, – per spaudos konferenciją pareiškė už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Pierre Moscovici.
Būsimoji Italijos – vienos iš ES ir euro valstybių narių steigėjų – koalicinė vyriausybė suerzino finansų rinkas ir Europos vyriausybes, garsiai deklaruodama nenorą laikytis Briuselio nustatytų viešųjų išlaidų ir skolos tikslų.
„Mūsų politinė nuostata yra labai aiški. Italija turi ir toliau mažinti savo valstybės skolą, kuri iš tiesų yra antra pagal dydį ES ir nusileidžia tik Graikijai“, – pareiškė Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, kuris yra atsakingas už euro reikalus ir socialinį dialogą.
Italiją – trečią pagal dydį euro zonos ūkį – slegia 2,3 trln. eurų valstybės skola.
Tai sudaro 132 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Didesnis skolos ir BVP santykis Europoje yra tik Graikijoje.
Komisijos prognozėmis, Italijos valstybės skola ir šiemet sudarys 130 proc. BVP ir daugiau kaip dukart viršys Europos Sąjungoje (ES) taikomą 60 proc. BVP apribojimą.
