Buvusi Sovietų Sąjungos respublika, 1991 metais tapusi nepriklausoma valstybe, įvedė griežtus vizų reikalavimus ir atidžiai stebi keliautojus. Nors ši politika iš esmės tebegalioja, šios Centrinės Azijos šalies kelionių agentūros pastebėjo, kad pastaruoju metu sumažėjo paraiškų vizai gauti atmetimų skaičius, o šiais metais valdžios institucijos paskelbė planus plėsti turizmo sektorių.
Turkmėnistanas pasiskelbė „visam laikui neutralia“ šalimi vadovaujant nepriklausomybės laikotarpio lyderiui Saparmuratui Nijazovui. Šia politika valdžia rėmėsi siekdama pateisinti itin griežtus bendravimo su išoriniu pasauliu apribojimus. 15 metų šalies vadovas, buvęs komunistų pareigūnas, formavo sostinę pagal savo įvaizdį, nurodydamas ją perstatyti į marmurinę tvirtovę su aukšta auksine savo paties statula.
Po S. Nijazovo mirties 2006 metais vienas po kito į valdžią atėję prezidentai – Gurbanguly Berdymuchamedovas ir jo sūnus Serdaras – išlaikė šią sistemą, taip pat asmenybės kultą ir didingą architektūrą.
Pasak Gineso rekordų knygos, Ašchabade yra didžiausias baltų marmuro pastatų tankis pasaulyje.
Keisčiausia pasaulyje šalis
Dėl keistos architektūros ir uždarumo Turkmėnistanas tapo traukos centru socialinių tinklų turinio kūrėjams. Kai kurie jų jį vadina „keisčiausia šalimi pasaulyje“.
„Pirmas dalykas, kurį pastebėjau, buvo visko baltumas“, – sakė Ašchabade apsilankiusi vokiečių turistė Liza Zorn (Lia Corn). – Tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai pamačiau baltus šviesoforus.“
Viena iš lankytinų vietų, kurias ji atvyko pamatyti, yra „Vartai į pragarą“ – dujų krateris, degantis jau pusę amžiaus ir esantis viena iš labiausiai tarptautiniu mastu žinomų turistinių vietų šioje dykumomis padengtoje šalyje.
Prieš atvykdami, visi poilsiautojai privalo įrodyti, kad yra turistai, o jų maršrutas yra griežtai suplanuotas.
„Jūsų planus turi organizuoti tokia kelionių agentūra kaip mūsų, ir viskas turi būti patvirtinta“, – sakė kelionių agentūros „Saiga Tours“ vadovė Effie Frank (Efi Frank). Pastaraisiais metais jos agentūrai nebuvo atmestas nė vienas kvietimo laiškas, kuris yra būtinas norint gauti vizą.
„Atrodo, kad atvykti į Turkmėnistaną tampa šiek tiek lengviau“, – sakė ji.
Aplankę Nisą, apie 20 turistų iš jos grupės grįžo į Ašchabadą, kur vyko „Kilimų diena“ – nacionalinė šventė, skirta pagerbti turkmėnų kilimų meistrus, – o vėliau turistai apsilankė jurtoje ir paragavo vietinių produktų.
Esame pasirengę
Prezidentas Serdaras Berdymuchamedovas, kuris valdo šalį kartu su savo tėvu, rodos, vis palankiau žiūri į naujus lankytojus. „Šalies turizmo pramonė vis labiau plečiasi“, – sakė jis šių metų pradžioje ir pridūrė, kad nori plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą.
Tačiau turizmo sektorius vis dar yra tik pradiniame vystymosi etape.
„Pirma, turi būti politinė valia. Antra, supaprastinta vizų politika. Ir trečia, gerai išvystyta infrastruktūra“, – AFP agentūrai anonimiškai sakė vienas Vakarų diplomatas Ašchabade.
Šie trys elementai dar nėra visiškai įgyvendinti.
Nors Ašchabade ir Avazoje – pagrindiniame Kaspijos jūros kurorte – kaip grybai po lietaus dygsta prabangūs viešbučiai, likusi šalies dalis yra prastai pritaikyta turistams.
Turkmėnistano ekonomika vis dar yra iš esmės priklausoma nuo dujų eksporto pajamų.
Šalis reguliariai neskelbia duomenų apie atvykstančiųjų skaičių. Tačiau vietos kelionių agentūros darbuotojas Azatas yra nusiteikęs entuziastingai.
„Turistai, apsilankę šioje šalyje, turėdami daugkartines vizas, galėtų tęsti savo kelionę Didžiuoju šilko keliu“, – sakė jis.
Jis taip pat siūlo bendradarbiauti su Uzbekistanu, nes netoli sienos yra daug archeologinių vietų, į kurias užsieniečiai patekti negali.
„Esame pasirengę priimti didelį skaičių turistų iš kaimyninių šalių“, – sakė jis.
Tačiau praėjusiais metais priimtas įstatymas dėl elektroninių vizų įvedimo dar nėra įgyvendintas.
