„Teisės aktas atmestas“, – pareiškė parlamento pirmininkas Yiannakis Omirou, o tūkstančiai protestuotojų, reikalavusių, kad įstatymų leidėjai atmestų sunkiai įgyvendinamas priemones, pratrūko džiaugsmu prie parlamento pastato Nikosijoje.
Y.Omirou nurodė, kad prieš šią sutartį balsavo 36 deputatai, o 19 susilaikė. Nei vienas įstatymų leidėjas jai nepritarė.
Žiniasklaida pranešė, jog vyriausybė dabar mėgins iš naujo mėgins tartis su skolintojų trejetu: Europos Sąjunga (ES), Europos centriniu banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).
Taip pat bus ieškoma galimybių sumažinti 5,8 mlrd. eurų (20 mlrd. litų) biudžeto deficitą – leidžiant obligacijas, restruktūrizuojant bankus ir mėginant pritraukti daugiau investicijų iš Rusijos.
Y.Omirou, kuris priklauso socialistų partijai „Edek“, anksčiau sakė deputatams: „Gali būti tik vienas atsakymas: ne šantažui.“
„Privalome reikalauti, kad dėl šios sutarties būtų deramasi iš naujo. Jeigu priimsime šį mokestį, nebus jokių užsienio investuotojų, kurie norėtų čia laikyti pinigus“, – perspėjo jis.
Prie parlamento susirinko ne mažiau įpykusi minia, kuri reikalavo balsuoti prieš tą susitarimą ir laikė plakatus, kuriuose buvo perspėjama, kad vėliau gali ateiti kitų finansiškai silpnų šalių, tokių kaip Italija ar Ispanija, eilė.
Pagal 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) pagalbos paketo sąlygas, kurios šeštadienį buvo sutartos su euro zonos partneriais, buvo pasiūlytas prieštaringai vertinamas bent 6,75 proc. mokestis visiems Kipro bankuose laikomiems indėliams.
Parlamento finansų komitetas, siekdamas, kad sutartis taptų priimtinesnė, antradienį pasiūlė netaikyti šio mokesčio mažesniems nei 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų), tačiau 20–100 tūkst. eurų (69–345 tūkst. litų) indėlius apmokestinti 6,75 proc., o didesnius – 9,9 proc. tarifu.
Šie pakeitimai nebuvo pakankami įtikinti įstatymų leidėjams: 19 prezidento Nicos Anastasiadeso partijos narių balsavime susilaikė, o kiti balsavo prieš tokius planus.
