Žemės ūkio ir maisto produktų pramonėje vertinama ir Latvijoje gerbiama įstaiga Žemės ūkio rinkos skatinimo centras nusprendė palyginti maisto kainas gruodį ir birželį. Toks požiūris nėra teisingas analizuojant maisto produktų kainas. Daug tikslesnę ir tikresnę informaciją apie maisto produktų kainų pokyčius suteikia kainų metinio pokyčio ilgesniu laikotarpiu analizė. Tačiau Žemės ūkio rinkos skatinimo centras, atlikdamas analizę, įtraukė, pavyzdžiui, seno ir naujo derliaus daržoves.
Pavasarį ar vasaros pradžioje tiek kai kurių maisto produktų kainos, tiek vidutinis daržovių ir vaisių kainų lygis visada atrodo gąsdinančiai, jei jį palyginame su gruodžio kainomis.
Nors analizuojamas toks neįprastas laikotarpis, Žemės ūkio rinkos skatinimo centro spaudos pranešime tiksliai apibūdinamos priežastys, kodėl kito maisto produktų kainos per 6 mėnesius – dėl pokyčių pasaulinėje maisto produktų rinkoje ir sezoniškumo.
Turint tai omenyje, dar mažiau suprantamas yra pranešimo pavadinimas, kuriame teigiama, kad „nuo euro įvedimo maisto produktų kainos gerokai išaugo“ ir Žemės ūkio rinkos skatinimo centro vadovės Ingūnos Gulbės citata pranešime spaudai: „Nuo euro įvedimo didelės dalies maisto produktų kainos gerokai išaugo.“
Taip padaryta aiški užuomina, kad maisto produktų kainų augimas nuo gruodžio mėnesio yra tiesiogiai susijęs su euro įvedimu, ir taip ją suprato daugelis Latvijos žiniasklaidos atstovų.
Tačiau iš tiesų euro įvedimu šių metų maisto produktų kainų pokyčių negalima pateisinti, ir tuo kiekvienas gali įsitikinti, palyginęs savo šių ir 2013 metų išlaidas ar įvertinęs viešai prieinamą statistiką apie skirtingų maisto produktų kainas. Pavasarį ar vasaros pradžioje tiek kai kurių maisto produktų kainos, tiek vidutinis daržovių ir vaisių kainų lygis visada atrodo gąsdinančiai, jei jį palyginame su gruodžio kainomis.
Jei maisto produktų kainas, kurias paprastai formuoja oro sąlygos, gyvulių ligos ir sezoniškumas, šiais metais būtų lėmę ne šie veiksniai, bet euras, tada eurui reikėtų padėkoti.
Jei maisto produktų kainas, kurias paprastai formuoja oro sąlygos, gyvulių ligos ir sezoniškumas, šiais metais būtų lėmę ne šie veiksniai, bet euras, tada eurui reikėtų padėkoti. Kodėl?
Todėl, kad lyginant kainų pokyčius pavasarį ir vasarą (prieinami infliacijos duomenys šiuo metu leidžia palyginti gegužės mėnesį) su gruodžio mėnesiu, matyti, kad nuo 1997 metų yra buvę tik 3 metai, kai daržovių kainos kilo mažiau nei šiemet. Tačiau 14 metų daržovių kainų augimas, lyginant gegužę su gruodžiu, buvo didesnis nei šiemet, ir net labai pastebimai. Toks vaisių kainų santykis būtų 5 ir 12 metų.
Būtų tikslingiau analizuoti kainų metinius pokyčius, ir ne atskirais mėnesiais, bet ilgesniu laikotarpiu, nes sezoninių daržovių prieinamumas per kitą mėnesį gali pasikeisti. Per 5 pirmuosius šių metų mėnesius maisto produktų kainų vidutinis metinis augimas nesiekė 1 procento, o 2013 metų atitinkamu laikotarpiu jis buvo apie 2 procentus.
Euro įtaką kainoms, įskaitant maistą, galima bus analizuoti praėjus ilgesniam laikui, įvertinant tai, ar šių metų kainų pokyčiai skiriasi nuo tipiškų ir tai, ar skirtingų veiksnių įtaka vis dar daroma ar ji nyksta.
Latvijos banko enonomistė Daina Paula.
