Komitete kalbėjęs Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta teigė, kad Lietuvos bankas nuolat tikrina, ar šalyje registruoti finansų rinkos dalyviai taiko tinkamas saugos priemones. Anot S.Krėpštos, Rusijai taikoma 14 tūkst. įvairaus pobūdžio sankcijų, todėl rinkos dalyviai privalo sužiūrėti visus šiuos aspektus.
S.Krėpšta pasidalino ir statistika – pervedimai iš / į Rusiją ir Baltarusiją per pusantrų metų nuo karo Ukrainoje pradžios gerokai sumažėjo, tačiau smarkiai išaugo perlaidos į NVS šalis – joms priklauso Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Tadžikistanas, Uzbekistanas.
Pavyzdžiui, jei 2022 m. pirmą ketvirtį perlaidų į ir iš Rusijos buvo 1,123 mlrd. eurų, 2022 m. paskutinį ketvirtį jos jau siekė tik 61 mln. eurų. Perlaidų į Baltarusiją dinamika – panaši, atitinkamai 647 mln. eurų ir 47 mln. eurų.
Tuo tarpu 2022 m. pirmą ketvirtį į NVS šalis ir iš jų siųsta 286 mln. eurų, metų pabaigoje – jau 775 mln. eurų.
Didžiausias skirtumas matytas perlaidose, susijusiose su Kazachstanu (+ 126 mln. eurų lyginant su pirmu 2022 m. ketvirčiu), Uzbekistanu (+52 mln. eurų) ir Kirgizija (+ 63 mln. eurų). „Labai svarbu, kad tos finansų įstaigos, kurios vykdo mokėjimus su NVS valstybėmis, būtų tikros, kad tai – ne sankcionuoti mokėjimai“, – sakė S.Krėpšta.
Visgi jis atkreipė dėmesį, kad padidėję srautai į kitas šalis nesiekia ir nekompensuoja sumažėjusių įmokų, susijusių su Rusija ir Baltarusija.
Lietuvos banko valdybos narys taip pat kalbėjo, kad Lietuva šiandien užima reikšmingą vietą tarp Europos finansų centrų.
„Esame vienas finansinių centrų Europoje, ypač kai kalbame apie finansų technologijas ir mokėjimus. Lietuvoje veikiančios įstaigos aptarnauja beveik 25 mln. klientų visoje ES. Tai yra maždaug dešimtadalis visų suaugusių ES piliečių. <...> Operacijų vertė, kurią atlieka mūsų finansų įstaigos, praėjusiais metais pasiekė beveik 1 trln. eurų“, – sakė S.Krėpšta.
