Vyriausybės teigimu, devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje fiksuoto klestėjimo laikotarpiu ši Azijos šalis užėmė apie pusę pasaulinės puslaidininkių rinkos. Nuo to laiko ją aplenkė Taivanas ir kitos šalys, o Japonijos lustų pramonės plėtrą stabdo lėtas verslo skaitmeninimas ir prekybos trintys su Jungtinėmis Valstijomis.
Šiuo metu Japonija užima mažiau nei 10 proc. pasaulinės lustų rinkos, tačiau vyriausybė gausiai investuoja į naujas gamyklas ir siekia pakeisti šią padėtį.
Antradienį vykusio strateginio susitikimo metu premjerės Sanae Takaichi (Sanajė Takaiči) vyriausybė pareiškė siekianti padidinti Japonijoje pagamintų lustų pardavimus iki 15 trln. jenų (95 mlrd. JAV dolerių) iki 2030 m. ir iki 40 trln. jenų (250 mlrd. JAV dolerių) iki 2040 m.
Remiantis Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos duomenimis, 2040 m. tikslas yra lyginamas su 2020 m. pardavimais, kurie siekė apie 5 trln. jenų.
Lustų skaičiavimo galia smarkiai padidėjo, nes gamintojai į jas įdėjo daugiau mikroskopinių elektroninių komponentų. Tai lėmė didžiulį technologijų šuolį visose srityse, nuo išmaniųjų telefonų iki automobilių, taip pat dirbtinio intelekto priemonių, pvz., ChatGPT, atsiradimą.
Todėl Japonija nori prisidėti prie šių pokyčių, o vyriausybė teigia, kad iki 2035 m. pasaulinė puslaidininkių rinka turėtų išaugti iki 190 trln. jenų (1,2 trln. JAV dolerių).
Neseniai įkurta Japonijos lustų gamintoja „Rapidus“ šalyje stato gamyklą, kurioje bus gaminami pažangiausi „dviejų nanometrų“ lustai. Masinė gamyba numatyta 2027 m.
O Taivano TSMC – didžiausia pasaulyje pagal užsakymą lustus gaminančti kompanija – praėjusį mėnesį paskelbė, kad gamins pažangias trijų nanometrų puslaidininkių mikroschemas gamykloje, kuri šiuo metu statoma Japonijoje.
