Pastarąjį kartą, kai buvo fiksuoti tokie skaičiai, kainos buvo dirbtinai padidintos padidinus pridėtinį vertės mokestį (PVM). Neįtraukiant metų, kai mokesčių padidinimas turėjo įtakos infliacijos rodikliui, rugpjūčio mėnesio infliacija buvo sparčiausia per beveik 31 metus.
Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad elektros, dujos ir benzino brangimas tapo vienu iš pagrindinių kainų kilimo priežasčių.
Rugpjūčio mėnesį šis rodiklis buvo šiek tiek didesnis nei ekspertų prognozuoti 2,7 procento.
Liepą infliacija siekė 2,4 procento.
Japonijos centrinis bankas, kurio posėdis įvyks šią savaitę, nepasekė savo kolegų iš kitų šalių pavyzdžių ir nesiėmė griežtinti itin laisvos pinigų politikos.
Kiti centriniai bankai jau didina palūkanų normas, mėgindami stabdyti sparčiai augančią infliaciją, tačiau Japonijos bankas vertina dabartinį kainų padidėjimą kaip laikiną ir susijusį su išskirtiniais įvykiais, tokiais kaip karas Ukrainoje.
Didėjanti atotrūkis tarp banko politikos ir palūkanų kėlimo kitose šalyse lėmė jenos nuosmukį, kuri JAV dolerio atžvilgiu smuko į žemiausią per kelis dešimtmečius lygį.
Ilgametis Japonijos banko tikslas yra išlaikyti tvarią 2 proc. infliaciją, kuri, jo nuomone, yra būtina norint paskatinti trečią pagal dydį pasaulio ekonomiką.
