Japonija jau seniai mėgina pasiekti 2 proc. tikslinį infliacijos tikslą, kuris laikomą raktu į trečios pagal dydį pasaulio ekonomikos variklį.
Siūlant ekonomikos stimulus ir pinigų politikos švelninimo paketus, infliacijos rodiklis ilgą laiką atkakliai išliko žemas.
Gegužės mėnesį fiksuotas augimas buvo nedidelis, nes pagrindinės vartotojų kainos, neįtraukiant kintančių šviežių maisto produktų kainų, ūgtelėjo 0,1 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Kainų ūgtelėjimą daugiausia lėmė energijos kainų atsigavimas po naftos kainų nuosmukio praėjusį pavasarį, turėjusio įtakos kitoms energijos kainoms.
„Nors tikimės, kad ateinančiais mėnesiais bendroji infliacija dar labiau ūgtels, priešingai nei daugelyje kitų didelių išsivysčiusių ekonomikų, Japonija vargu ar fiksuos reikšmingą „atsinaujinančią“ infliaciją, atsižvelgiant į mažesnę paklausą ir kur kas mažesnius infliacijos lūkesčius“, – mano tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Capital Economics“ ekonomistas Tomas Learmouthas.
„Manome, kad grynoji infliacija ūgtels, nes kainų spaudimas paslaugų sektoriuje dar labiau padidės dėl galimo vakcinavimo kampanijos įsibėgėjimo antroje šių metų pusėje“, – pridūrė jis.
„Visgi abejojame, kad grynoji infliacija smarkiai viršys iki pandemijos buvusį vidurkį“, – teigė analitikas.
Japonijoje užfiksuotas daug mažesnis viruso protrūkis nei daugelyje šalių. Šalyje dėl COVID-19 mirė kiek daugiau nei 14 tūkst. žmonių ir buvo išvengta griežtų apribojimų, taikytų kitose šalyse.