Bankas skaičiuoja, kad einamaisiais finansiniais metais, kurie baigsis kovo mėnesį, ekonomika susitrauks 5,6 proc., o ne 5,5 proc., kaip buvo prognozuota spalį.
Šiuo metu dalyje Japonijos, įskaitant Tokiją ir Osaką, yra paskelbta nepaprastoji padėtis, o parduotuvės ir restoranai privalo trumpinti darbo laiką.
Nors Japonijoje COVID-19 protrūkis palyginti nedidelis ir šalyje iš viso užfiksuota 4 700 mirčių, šią žiemą užsikrėtimo atvejų skaičius auga.
Visgi šalies centrinis bankas savo ketvirčio ataskaitoje, paskelbtoje po dvi dienas trukusio pinigų politikos formuotojų posėdžio, regi prošvaisčių.
-
Eurostatas: metinis būsto kainų augimas Lietuvoje – didžiausias Baltijos šalyse
-
A.Armonaitė: pagalbos paketas leis paremti dešimtis tūkstančių verslų, gali tekti ieškoti papildomų pinigų
-
Architektas įtūžo dėl ligoninės korpuso viešojo pirkimo: kaltina laimėtoją kainų dempingu, sąsajomis su Viešųjų pirkimų tarnyba
Bankas skaičiuoja, kad 2021–2022 finansiniais metais ekonomika ūgtels 3,9 proc., o dar kitais metais – 1,8 procento. Anksčiau buvo prognozuojamas 3,6 ir 1,6 proc. augimas, atitinkamai.
Banko vadovas Haruhiko Kuroda teigė, jog pandemijos poveikis turėtų palaipsniui palengvėti, kai įsibėgės vakcinavimo kampanijos.
Bankas savo pranešime perspėjo, kad jo naujausios prognozės „gali keistis priklausomai nuo COVID-19 padarinių ir jų poveikio šalies ir užsienio ekonomikai masto.
Centrinis bankas skaičiuoja, kad kainos einamaisiais finansiniais metais sumažės 0,5 proc., tačiau teigė, kad per ateinančius dvejus metus jos greičiausiai pakils 0,5 proc., o vėliau – 0,7 procento.
Neigiama 0,1 proc. banko indėlių palūkanų norma, taip pat neriboto vyriausybės obligacijų pirkimo politika išlaikyta be pakeitimų.
