Antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, BVP padidėjo 4 proc. ir prieaugis buvo didžiausias nuo 2015 metų pradžios, parodė išankstiniai vyriausybės duomenys.
JAV verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ apklausti ekspertai prognozavo, kad prieaugis sudarys vidutiniškai 2,5 procento.
Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Japonijos BVP balandžio–birželio mėnesiais išaugo 1 procentu.
Ekonomikos augimą antrąjį ketvirtį labiausiai skatino didelė vartotojų paklausa – gyventojų išlaidos per ketvirtį padidėjo 0,9 proc., o per metus – 3,7 procento.
Verslo kapitalo investicijos antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 2,4 proc., o jų metinis prieaugis sudarė 9,9 procento.
Beje, Japonijos ekonomika antrąjį ketvirtį augo sparčiau negu JAV ūkis, tuo pat laikotarpiu padidėjęs 2,6 procento.
Dėl griūties akcijų ir nekilnojamojo turto rinkose 10-ojo dešimtmečio pradžioje šalyje įsivyravo defliacijos ir lėto augimo tendencijos, kurios tęsėsi metų metus.
Japonijos centrinis bankas, užsibrėžęs 2 proc. infliacijos tikslą, šį lygį dabar tikisi pasiekti 2020 metų kovą pasibaigsiančiais finansiniais metais – ketveriais metais vėliau negu iš pradžių planuota.
Krentančios kainos vartotojus gali paskatinti atidėti pirkinius, kad šie dar atpigtų, arba taupyti pinigus.
Tai daro spaudimą verslui ir sukuria ciklą, kuriame įmonės riboja arba atsisako verslo plėtros, naujų darbuotojų samdymo arba darbo užmokesčio didinimo.
