Po nacionalinio vežėjo „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bankroto Vilnius buvo tapęs sunkiai pasiekiamu. Sutapimas, kad būtent tais metais Lietuvos sostinė buvo paskelbta Europos kultūros sostine. Deja, europiečiams kultūra buvo sunkiai pasiekiama – tiesioginių skrydžių neturėjome net iš Londono.
Susisiekimo ministerijos viceministras Rimvydas Vaštakas pasidžiaugė, kad tuo metu priimtas sprendimas neleisti biudžeto pinigų nacionaliniam vežėjui steigti buvo sėkmingas. Dėdami visas pastangas sukurti konkurencingą oro uostą jiems pavyko per trumpą laiką privilioti eilę vežėjų ir užtikrinti gerą pasiekiamumą iš įvairių Europos miestų.
 |
| Organizatorių nuotr./„Wizz Air“ generalinis direktorius Josef Varadi |
„Drauge su Vilniaus oro uosto vadovais mums pavyko paslaugų savikainas sumažinti trečdaliu, o kainas net dešimt kartų. Taip buvo sukurtas konkurencingiausias oro uostas regione, o oro bendrovės netruko parodyti susidomėjimo. Sudaryti geras sąlygas reikia ne tik keleiviams, bet ir vežėjams. Dabar jau galime pasidžiaugti, kad sprendimas buvo teisingas ir jau šią vasarą Vilniaus oro uostas turės rekordinį pasiekiamumą“, – pasidžiaugė viceministras.
Vilniaus oro uostas jau prieš metus pradėjo derybas su eile vežėjų. Greitai pavyko susitarti ir su Vengrijos pigių skrydžių oro bendrove „Wizz Air“. Nors derybos nebuvo lengvos, jos pasibaigė sėkmingai. Vilniaus oro uosto direktorius Tomas Vaišvila pastebi, kad prieš du metus situacija būtų buvusi visiškai kitokia.
„Darbas su „Wizz Air“ nebuvo lengvas. Mums teko ne tik pasiūlyti konkurencingus įkainius, bet ir gerokai reorganizuoti oro uosto darbą. Vilniuje iki šiol neskraidė jokia bendrovė su tokiu greitu apsisukimu. Šios kompanijos lėktuvai ant žemės tarp skrydžių praleidžia mažiau nei valandą. Antžeminio aptarnavimo personalui per šį trumpą laiką reikia atlikti eilę veiksmų, kuriuos jie buvo pratę atlikti lėčiau. Džiaugiamės, kad mums pavyko tinkamai pasirengti ir derybas su „Wizz Air“ pabaigti sėkmingai. Kaip žinote, sėkmingai baigėsi ir derybos su kita kompanija – „RyanAir“, – sėkmingu Vilniaus oro uosto darbu džiaugėsi Tomas Vaišvila.
„Wizz Air“ vadovai pasiruošę konkurencijai
Spaudos konferencijoje dalyvavęs „Wizz Air“ kompanijos generalinis direktorius Josefas Varadi buvo labai konkretus tiek dėl savo kompanijos tikslų, tiek dėl konkurencijos šiame oro uoste. Pasak jo, konkuruoti su „RyanAir“ nebus lengva, bet tokia konkurencinė kova vyksta vos ne visuose oro uostose. Tai – žaidimo taisyklės. O šį žaidimą „Wizz Air“ pasiruošusi sužaisti ir laimėti.
 |
| Organizatorių nuotr./Tomas Vaišvila, Rimvydas Vaštakas ir Josef Varadi |
„Žiūrint į statistiką, centrinėje ir rytų Europoje mes esame lyderiai. Lenkijoje, kur konkuruojame su ta pačia „RyanAir“ kompanija, esame gerokai priekyje. Lenkiame juos ne tik keliaujančiųjų skaičiumi, bet ir savo kainomis bei krypčių pasiūla. Panašių rezultatų tikimės ir čia“, – sako „Wizz Air“ vadovas.
Kalbant apie konkurenciją su mažesniais vežėjais, tokiais kaip „Estonian Air“ ir „airBaltic“, kompanijos vadovas buvo labai atviras. „Jei paklausite mano asmeninės nuomonės, po penkių šešių metų Vilniuje nebus nei „Estonian“, nei „airBaltic“. Gal jų nebus išvis. Rinka yra negailestinga mažoms oro bendrovėms, kurių skraidymo kaštai yra gerokai didesni nei tarkime „Wizz Air“ ar „RyanAir“. Tai pastebėjo dauguma bendrovių ir įvyko keli dideli pajėgų suvienijimai – Ispanijos „Iberia“ susijungė su Didžiosios Britanijos „British Airways“, vokiečiai „Lufthansa“ su šveicarais „Swiss Air“.“
Pasak jo, mažoms oro bendrovėms ateitis miglota. J.Varadi prisiminė prieš Jugoslavijos išskaidymą šalis turint vienas avialinijas, kurios visai sėkmingai dirbo ir tarnavo šalies interesui. Po šalies susiskirstymo įsteigtos šešios avialinijos, kurios tiesiog degina biudžetų pinigus. J.Varadi yra įsitikinęs, kad taip tęstis negali.
Pirmasis „Wizz Air“ lėktuvas jau Vilniuje
„Wizz Air“ kompanija nuo šeštadienio skraidys aštuoniomis kryptimis Europoje: į Londoną, Korką Airijoje, Einhoveną Vokietijoje, Stokholmą, Milaną, Romą, Barseloną ir Donkasterį. Šiomis kryptimis jau parduota daugiau nei 40 tūkstančių bilietų.
Tiesa, vieną kryptį kompanijos vadovai pavadino „nelaimingu vaiku“. Tai – Stokholmas, sugadinęs šiaip jau puikų kompanijos startą Vilniuje. Pradžioje buvo skelbiama, kad į Švedijos sostinę „Wizz Air“ skraidys ketvirtadieniais, tačiau iškilo sunkumų derantis su Stokholmo oro uosto vadovais. Tuomet diena buvo pakeista į šeštadienį, o visiems įsigijusiems bilietą skristi ketvirtadienį, buvo pasiūlyta arba susigrąžinti pinigus, arba skristi šeštadienį. Generalinis direktorius prasitarė, kad ši kryptis bus peržiūrima artimiausius šešis mėnesius, o nusprendus ją naikinti bus pasiūlyta alternatyva.
Papildyta 14.20: Į ryte vykusios spaudos konferencijos metu „Wizz Air“ generalinio direktoriaus išsakytas mintis netruko sureaguoti konkurentai „airBaltic“. Kompanijos viceprezidentas ir generalinis direktorius Lietuvoje Tadas Vizgirda pasveikino „Wizz Air“ atėjimą į Vilniaus oro uostą ir sukritikavo jų vadovo požiūrį į konkurentus.
„Sveikiname Vengrijos pigių skrydžių bendrovės atėjimą į Vilniaus oro uostą ir dėkojame už parodytą dėmesį mūsų oro bendrovei. Tikimės, kad antrasis šios pigių skrydžių bendrovės bandymas skraidyti iš Lietuvos bus žymiai sėkmingesnis nei pirmasis, kuomet pradėti vykdyti skrydžiai iš Kauno oro uosto nutrūko vos po pusmečio. Pamename ir kitą rožinės spalvos aviakompaniją, kuri garsiai reiškė savo nuomonę apie galimą „airBaltic“ pasitraukimą, bet, deja, žmonėms liko tik rožinė viltis susigrąžinti sumokėtus pinigus už jos neįvykdytus skrydžius. Gaila, kad į Lietuvos rinką ateinantys nauji žaidėjai pirmiausia orientuojasi į konkurencinę kovą, o ne į ilgalaikę savo veiklos viziją“, – pranešime spaudai sako Tadas Vizgirda ir priduria, kad konkurencija trumpuoju laikotarpiu mažina skrydžių kainas, žinoma, tai naudinga keleiviams, tačiau pačias oro bendroves padaro jautresnes rinkos pokyčiams, o ypač tokiems kaip kuro kainų augimas. Tai gali vėlgi stipriai pakoreguoti „Wizz Air“ planus.
„Ne kartą sakėme, kad Lietuvos aviacijai reikia ilgalaikės perspektyvos, nukreiptos į skrydžių tinklo plėtimą. Tai sustiprintų mūsų oro uostus ir padėtų pamažu, bet užtikrinčiau auginti keleivių srautus. Šiuo metu mes aktyviai bendradarbiaujame su turizmo institucijomis, verslu, siekdami prisidėti prie atvykstamojo turizmo skatinimo“.
