Tardamiesi šiuo klausimu, jie gali prisiminti ir Fabio‘aus Rizzi‘o atvejį, rašo agentūra „Bloomberg“.
Vasario mėnesį sulaikius šį korupcija apkaltintą Italijos Lombardijos regiono vietos politiką, policija jo namuose rado išslapstytus daugiau kaip 17 tūkst. eurų, įskaitant 500 ir 200 eurų nominalo banknotus. Žiniasklaidos pranešimuose, kuriuos patvirtino F.Rizzio advokatė Monica Alberti, buvo minėta, kad dalis pinigų buvo paslėpta jo šaldiklyje.
Nors turėti dideles grynųjų pinigų sumas nėra nusikaltimas ir F.Rizzis dar nėra nuteistas, šis atvejis dar sustiprina politikų sluoksniuose jau susiformavusį įvaizdį, kad didelio nominalo banknotus naudoja tik tie, kas nieko gero nesiekia.
Pradėti laipsnišką 500 eurų banknoto išėmimą iš apyvartos ECB gali nuspręsti jau šį trečiadienį.
Tuo tarpu vokiškai kalbančiose šalyse tokie planai kelia įtarimų, jog pareigūnai bando iš viso atsikratyti grynųjų pinigų. Šiose šalyse, be kita ko, nerimaujama, kad tuo atveju, jeigu grynųjų pinigų neliks, centriniai bankai indėlių palūkanų normas gali sumažinti iki dar didesnio neigiamo lygio.
Tačiau daugelis europiečių vargu ar pastebėtų 500 eurų banknoto nominalo išnykimą. Šio nominalo banknotai retai naudojami kasdieniuose atsiskaitymuose, o Ispanijoje šis retai pasitaikantis banknotas net yra pramintas „bin Ladenu“.
Pasak informuotų „Bloomberg“ šaltinių ECB, euro zonos centrinis bankas šiuo metu mano, kad paprasčiausias būdas laipsniškai išimti 500 eurų nominalą iš apyvartos yra tiesiog nebespausdinti šių banknotų ir palaukti, kol jau atspausdintieji nusidėvės.
