Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 6d. 08:59

Jaunimas žarstosi pinigais užimtumui: gauna 17 tūkst. eurų verslui – perka ir automobilius

Užimtumo tarnyba 15min tema
Arno Strumilos / 15min nuotr. / Užimtumo tarnyba

​​​​​​​Užimtumo tarnyba (UŽT) šiemet pradėjo projektą „Būk verslus“ ir skirsto 25 milijonus eurų bedarbių verslo pradžiai. Maksimalią sumą – 17,2 tūkst. eurų – gavo daug jaunuolių: reklamos kampanijų organizatorius, kosmetologė, graviravimo staklių operatorius, topografas ar baldžius, o iš viso paremti 302 nauji verslai. Ekspertai sutaria, kad priemonė vertinga, tačiau trūksta viešumo, konkurencijos ir griežtesnių kriterijų: dabar paramą gauna ir minimaliais balais įvertintos jaunimo paraiškos, pagal kurias perkami ir automobiliai pavėžėjimui.

Jau 302 nauji verslai šiemet gavo subsidijas iš Užimtumo tarnybos: visais atvejais verslas žada sukurti po 1 darbo vietą – sau, rodo UŽT duomenys. Kai kurie, jei seksis, numato plėstis ateityje.

Subsidijos suma – nuo 2,2 tūkst. eurų manikiūro, pedikiūro bei depiliacijos paslaugoms, iki maksimalios sumos, kuri siekia 17,2 tūkst. eurų. Įprastai vidutinis paramos dydis – 12,4 tūkst. eurų.

Tačiau kai kurios paraiškos verčia kilstelėti antakį – įvertintos itin mažais balais, tačiau finansuojamos maksimalia suma, kai kada nė euru neprisidedant patiems jauniesiems verslininkams. O verslo idėja – pavėžėjimo paslaugos, tam įsigyjant automobilį, ar reklamos paslaugos, nusiperkant kompiuterį, fotografai, perkantys droną.

Autoplius.lt iliustr./2012 m. Toyota Prius
Autoplius.lt iliustr./2012 m. Toyota Prius

„Įsteigta uždaroji akcinė bendrovė vykdys keleivių pavėžėjimo paslaugas ir tam tikslui įsigis automobilį, planšetinį kompiuterį bei mobilųjį telefoną“, – tokiai paraiškai skirta 17 tūkst. eurų, verslininkas pridės savus 1,9 tūkst. eurų.

Paraiškų, kuriomis perkamas automobilis, yra ir daugiau.

„Įkurta individuali įmonė organizuos ir ves mokymus apie atminties lavinimą ir efektyvias mokymosi metodikas gyvai bei internetu. Tam tikslui numatoma įsigyti kompiuterį, vaizdo kamerą, droną, ergonomišką stalą“, – aprašomas minimalų balą surinkęs vieno švietimo paslaugų vadybininko projektas, gavęs maksimalią 17,2 tūkst. eurų paramą. Pats vadybininkas prie verslo neprisidės nė euru.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Užimtumo tarnyba
Arno Strumilos / 15min nuotr./Užimtumo tarnyba

Iš viso 88 atvejais verslininkai prie savo verslo idėjos neprisidės nė euru, o gavo vidutiniškai po 11,7 tūkst. eurų. Dar 43 asmenys – žada investuoti iki 500 nuosavų eurų, kad gautų po vidutinę 11 tūkst. eurų išmoką.

Žinoma, yra ir potencialių verslo idėjų. Didžiausią asmeninių lėšų sumą – 190 tūkst. eurų – vienas pradedantis verslininkas skiria medienos ruošos paslaugų veiklai ir pirks medkirtę. Šią paraišką UŽT parėmė 17,2 tūkst. eurų.

O daugiausia konkurso balų surinkusi paraiška: „Transporto priemonių gedimų diagnozavimas, naujų komponentų instaliacija, variklių, aušinimo sistemų, važiuoklių techninės būklės įvertinimas bei jų remontas“ Biržų rajone. Čia mechanikui skirta 13,3 tūkst. eurų parama, o 6,4 tūkst. eurų jis investuos pats.

Ekspertai iš vienos pusės rėmimo priemonę giria ir neabejoja jos nauda, tačiau iš kitos – norėtų patobulinti kriterijus, pasigenda daugiau viešumo.

Pati Užimtumo tarnyba patikina, kad esami reikalavimai jau buvo griežtinami, nauji verslai gerokai griežčiau prižiūrimi nei anksčiau, ir pateisina net ir prastas paraiškas – geriau prižiūrimi jaunuoliai versis šitaip, nei tiesiog naudosis bedarbio išmokomis. Toks užimtumo rėmimas jau sukūrė ir tvarių verslų.

15min publikacijos pabaigoje pateikia interaktyvų infografiką, kuriame užvedę pele galite peržiūrėti visų šiemet UŽT paremtų verslininkų paraiškų aprašymus.

Kriterijus atitikti nesudėtinga

Norint gauti UŽT skirstomas lėšas, reikia pasiekti minimalų pereinamą paraiškos vertinimo balą – 35 balai iš 100. Tam tereikia steigti juridinį asmenį (skiriami 5 balai), asmens kvalifikacija turi atitikti steigiamą darbo vietą (10 balų), darbo patirtis siekia daugiau nei vienerius metus (15 balų), o paskutinius 5 balus galima gauti steigiant sau darbo vietą kaime, arba neprašant maksimalios paramos, arba pasirinkus savivaldybę, kurioje didesnis nedarbas, arba prie projekto prisidėti savomis lėšomis. Paraiškų vertinimo kriterijai neatsižvelgia į verslo plano kokybę.

N.Mačiulis: trūksta informacijos, teisingesnių kriterijų

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, peržiūrėjęs UŽT paremtas paraiškas, vertina, kad tokia priemonė itin reikalinga ir naudinga, tačiau daug yra jos įgyvendinimo trūkumų.

„Akivaizdu, kad čia yra gera priemonė, nukreipta į vieną iš opių Lietuvos socialinių ir ekonominių problemų sprendimą – tai yra regioninės ir socialinės atskirties mažinimą. Tokiu būdu bandoma paskatinti investicijas ir užimtumą ten, kur labiausiai tų darbo vietų trūksta, kur didžiausias nedarbo lygis. Su šia dalimi viskas gerai“, – sako N.Mačiulis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Mačiulis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Mačiulis

Tačiau, anot jo, esami projektai rodo kelias problemas: informacijos trūkumą, taip pat taisyti reikėtų ir kriterijus.

„Yra įvairių būdų ir priemonių, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad paramą gaus tik tie, kurie iš tiesų turi pažangesnių idėjų ir ketinimų, sukurti ilgalaikį verslą, o ne tiktai trumpuoju laikotarpiu įsisavinti pinigus ir gauti asmeninės naudos. Bet matome – iki šiol konkurencijos tarp norinčių gauti paramą yra mažai ir gauna bet kas, kas tik nori, su bet kokiu pasiūlymu“, – stebisi N.Mačiulis.

Anot jo, jaunimas apie tokią priemonę netgi nežino – trūksta informacijos. Dėl to dalis jaunuolių, neturinčių darbo, nesikreipia dėl tokios paramos – yra nepakankamai daug norinčių ją gauti.

„Atsiranda problemų, kai konkurso sąlygos yra tokios, kurios sukuria erdvės piktnaudžiavimui ir laimėti tą paramą gali ir tie, kurie visai neketina užsiimti jokiu verslu, o tik nori įsigyti kažkokių asmeninių vartojimo prekių kaip automobilis ar dronas. Norėtųsi galbūt matyti patobulintas konkurso sąlygas ir kriterijus“, – vertina N.Mačiulis.

123rf.com nuotr./Biuras
123rf.com nuotr./Biuras

Anot jo, pirmiausia kriterijai turi užtikrinti, „kad tai nebus lėšų įsisavinimas blogąja šio žodžio prasme, o iš tiesų bus investuota į ilgalaikę veiklą, į gamybos ar paslaugų steigimo priemones ir potencialiai kuriamas darbo vietas“.

„Manau, kad nepakankamai daug balų skiriama už planuojamas sukurti darbo vietas – skatinamas toks individualus užimtumas, kuris gali būti labai trumpalaikis. Pvz., pavežimo paslaugos. (…) Galėtų būti didesnis koeficientas, didesnis balas suteikiamas tiems, kurie jau įsteigę kažkokią įmonę, yra žengę pirmuosius žingsnius, yra parodę, kad žino, ką tai reiškia užregistruoti verslą, kokių reikia pastangų, galbūt yra sukūrę daugiau nei vieną darbo vietą. Kol kas tokiems kriterijams apskritai nėra suteikiama jokio svorio“, – vertinimo sąlygas analizuoja N.Mačiulis.

Taip pat, anot jo, UŽT lėšas galėtų išmokėti ne iš karto, o periodiškai – stebint, ar yra veiklos tęstinumas, ar iš tiesų kuriamos darbo vietos, gaunamos pajamos, vykdoma ekonominė veikla.

Ekonomistas abejoja netgi ir taikomais reikalavimais, kurie apriboja galimybes gauti paramą vyresniems žmonėms.

„Užsibrėžtas kriterijus iki 29 metų amžiaus yra labai ribojantis. O kodėl negalėtų tokia priemone pasinaudoti asmuo, kuris prarado darbą dėl nebeaktualių kvalifikacijų? Galbūt jis 2 ar 3 metus praleido mokydamasis iš naujo kokį amatą ir 30–40 metų amžiaus žmonėms tai tikrai būtų puiki priemonė keisti kvalifikaciją ir po to imtis nuosavo verslo, patiems kurti savo darbo vietas“, – vertina N.Mačiulis.

Jis aiškina, kad užimtumas neturėtų būti išskirtinai jaunimui skirta priemonė, kadangi nutolusiuose regionuose vyresnių žmonių įtraukimas būtų netgi aktualesnis

„Jaunimas dažnai išvažiuoja mokytis ir dažnai toliau įsidarbina tuose miestuose, kur mokėsi, bet vyresnio amžiaus žmonėms, vidutinio amžiaus žmonėms pradėti verslą praradus darbą yra labai sudėtinga. Ir čia, manau, būtų puiki priemonė, padedanti išsilaikyti miesteliuose, o ne migruoti į didmiesčius ar užsienį“, – sako N.Mačiulis.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto, 17,2 tūkstančių eurų verslo pradžiai iš tiesų yra „nekukli suma“.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

„Nuosavo kapitalo naudojimas tam tikra prasme rodo ir rimtesnes intencijas, galbūt geresnį pasiruošimą, didesnį pasitikėjimą savo verslo idėja ir galimybes sėkmingai veikti ateityje. Kaip verslo pradžiai 17,2 tūkst. eurų tikrai nėra labai kukli suma. Aišku, iš to nepavyktų įgyvendinti labai grandiozinių idėjų, bet šios priemonės tikslas turbūt ir nėra finansuoti kažkokių didelių inovatyvių verslų, o labiau sukurti pagrindą mažesniems verslams regionuose“, – sako N.Mačiulis.

Anot N.Mačiulio, valstybė galėtų pasvarstyti ir dėl kitokio rėmimo būdo, o ne tik vienkartine subsidija.

„Valstybė yra bandžiusi su kitomis programomis suteikti ne tokią subsidiją, išmoką, bet skolinti, investuoti, tapti verslo dalininku – yra ir tokia praktika naudoti ES lėšas. Tuomet vėlgi, atsiranda didesnė kontrolė. Viena iš tokios priemonės problemų, tikriausiai yra tai, kad niekas netikrina ir nežiūri, kaip verslo idėja bus realizuojama. Dažnai tai gali būti tiesiog įsisavinti pinigai, be ilgalaikės naudos tiek gyventojui, tiek regionui, tiek visai šalies ekonomikai“, – apibendrina N.Mačiulis.

L.Valalytė: reikalavimus griežtiname ir prižiūrime

UŽT direktorė Ligita Valalytė apgailestauja, kad tarnyba negali apriboti galimybės lėšas naudoti automobilio įsigijimui.

„Anksčiau buvo ribojimas, kad lengvųjų automobilių negalima įsigyti, tačiau buvo teismo sprendimas, kuris suformavo praktiką, kad taip ribojama negali būti. Todėl buvo pakeista finansavimo tvarka ir lengvųjų automobilių finansavimas buvo įtrauktas kaip tinkamos finansuoti išlaidos“, – sako L.Valalytė.

Ji lygina, kad anksčiau paraiškų vertinimo kriterijai apskritai buvo „labai laisvi ir subjektyvūs“.

„UŽT įgyvendindama pertvarką pokyčius vykdė visose srityse paraleliai, kad tokių situacijų pasitaikytų mažiau. Atsirado kriterijai, kad balų daugiau būtų skiriama regionuose“, – 15min sako L.Valalytė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ligita Valalytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ligita Valalytė

Anot jos, tokių atvejų, kad subsidijos gavėjai piktnaudžiautų, nėra daug.

„UŽT Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyrius vykdo rizikų vertinimą dėl subsidijų gavėjų įsipareigojimų vykdymo ir vykdo subsidijų gavėjų įsipareigojimų vykdymo patikrinimus, kadangi yra prievolė subsidijų gavėjams veiklą vykdyti ir kad visa įsigyta įranga būtų naudojama pagal paraiškoje numatytą ir sutartyje sutartą paskirtį. Tokiu būdu piktnaudžiavimui stengiamės užkirsti kelią bendraudami su subsidijų gavėjais. Yra buvęs tik vienas atvejis per paskutinius trejus metus, kai subsidijos gavėjas, įsigijęs automobilį, jo nenaudojo pagal paskirtį, lėšas subsidijos gavėjas privalėjo sugrąžinti ir jas sugrąžino“, – vertina L.Valalytė.

Po kiekvieno paraiškų vertinimo UŽT aptaria, kokius matome rizikingus dalykus ir daromi pakeitimai, jei jie reikalingi, patikina UŽT vadovė. Pasako jos, kriterijai nustatyti siekiant eliminuoti subjektyvumą, taip pat, kad darbo vietos steigtųsi didžiausio nedarbo teritorijose bei generuotų didesnę pridėtinę vertę ekonomikai.

„Šios priemonės yra skirtos įtraukti bedarbius į darbo rinką ir tai yra ir valstybės socialinė politika. Kiekvienas subsidijos gavėjas įsipareigoja veiklą vykdyti ir mokėti mokesčius, todėl visais atvejais yra geriau, kai bedarbis ne iš mokesčių mokėtojų tiesiog išmokas gauna ir nekuria jokios pridėtinės vertės, bet vykdo ekonominę veiklą, generuoja pajamas ir moka mokesčius valstybei, net jeigu sumokamų mokesčių suma yra artima skiriamai valstybės subsidijai. Žmogus dalyvauja, kurdamas ekonominę vertę, ir nėra pasyvus išmokų gavėjas“, – lygina L.Valalytė.

Ji patikina, kad paramos gavėjams keliami įsipareigojimai – jie turi vykdyti veiklą ir naudoti įrangą pagal paskirtį, o jei nustatoma, kad įsipareigojimai nevykdomi – subsidijas gavėjai privalo grąžinti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ligita Valalytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ligita Valalytė

Nauda neabejoja – valstybei atsiperka

Verslo angelų fondų I ir II valdytoja Daiva Rakauskaitė itin teigiamai vertina projektą „Būk verslus“ – net jei ir dalis projektų sužlugs, vis tiek geriau, kad asmenys nesėdės sudėję rankų, bandys kurti pridėtinę vertę ir mokytis. O valstybė lėšas atgaus mokesčių pavidalu.

„Žiūrint iš asmeninės to žmogaus, kuris kažką nori pradėti pats, pusės, dažniausiai pinigai skiriami įsigyti darbo priemonei, su kuria jie dirbs. Jie pasižada įsidarbinti ir įdarbinti daugiau žmonių, priklausomai nuo to, kaip jiems seksis. Tai labai pozityvus dalykas – toks žmogus neturi kažkur uždarbiauti, ieškoti, rinktis lėšų, taupyti tam, kad galėtų nusipirkti darbo priemonę – jis ją gauna iš karto ir jam susitaupo metai ar dveji, lyginant su tuo atveju, jei jis pradėtų nuo nulio“, – vertina D.Rakauskaitė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Daiva Rakauskaitė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Daiva Rakauskaitė

Anot jos, į valstybės kišenę penktadalis skiriamų lėšų grįžta praktiškai iškart – iš nupirktos darbo priemonės sumokamas PVM, o už darbuotojo atlyginimui skirtas lėšas mokami mokesčiai ir įmokos. Tie pinigai įteka ir į ekonomiką ir čia kuria dar daugiau vertės

„Įvertinus pinigų multiplikatorių, pvz., žmogus nupirko įrangą, tos įrangos tiekėjas kažkam sumokėjo už žaliavas, atlyginimus, ir t.t. – priklausomai nuo pinigų judėjimo greičio, per PVM valstybei tie išleisti pinigai sugrįš per 2–3 metus. Tai jau prisideda prie bendro ekonomikos judėjimo ir bendro užimtumo“, – vertina D.Rakauskaitė.

Valstybės investicija į smulkius verslus pagerina ir konkurencinę padėtį, vertina privataus kapitalo ekspertė. Mat atsiranda daugiau žmonių, kurie teikia įvairias paslaugas.

„Jei jie pradeda teikti paslaugas, tai paveikia ir kainas, ar tai būtų kirpimo paslaugų kaina, ar tortų kaina, ar santechniko paslaugų kaina – tai yra geras dalykas“, – D.Rakauskaitė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaišiadorių darbo birža
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaišiadorių darbo birža

Ketvirta įvardyta nauda – paraiškas teikiantys asmenys „tampa raštingesni, verslesni“, jie įgyja daugiau patirties.

„Neigiamas dalykas gali būti tai, kad galbūt ne visi žmonės tinkamai pasinaudos gautais pinigais. Bet čia kaip ir kiekviename versle – gali pavykti, gali nepavykti, nuo to nepabėgsi. Turbūt bus 10 proc. išleistų pinigų, kurie nepasiteisins, bet tai yra normalu“, – sako D.Rakauskaitė.

Ji taip pat pasigenda daugiau informavimo apie tokią priemonę.

„Ko gero, daug kas net nežino, kad gali nueiti į UŽT, jei nori dirbti pagal specialybę, parašyti projektą, gauti finansavimą, nusipirkti ir dirbti. Jei esi aktyvus žmogus, štai koks stimulas“, – vertina ekspertė.

Papasakojo savo patirtį: „daug popierizmo“

15min susisiekė su vienu vaikinu, kuris tik šiemet gavo paramą iš Užimtumo tarnybos. Jis patikina, kad šiemet tvarka gerokai griežtesnė nei prieš kelerius metus, kuomet paramą buvo gavę jo draugai. Jis paprašė neatskleisti jokių jo asmeninių duomenų, tačiau sutiko papasakoti savo patirtį

„2018 metais norėjau dėl to kreiptis, tačiau tuomet lėšos buvo pasibaigusios. Nuo 2019 metų prasidėjo naujas etapas, kuriame dalyvavau. Viskas buvo gana griežtai, apibrėžtai pagal taisykles, balų sistema labai aiški, kiek balų ir už ką gali gauti“, – sako paramos gavėjas.

Jis paaiškino, kad paramą naudos specializuotam brangiam prietaisui įsigyti.

„Reikėjo teikti paraišką, pildyti dokumentus, iki tam tikros datos pristatyti į UŽT – galima teikti ir popierinį, ir elektroninį variantą. Reikia apklausti tiekėjus, pagal tai komisija susidaro vaizdą, kiek galėtų kainuoti įranga. Kontroliuojama pagal nustatytas taisykles. Pati paraiška su priedais gali užimti apie 20 puslapių, tie priedai ją šiek tiek išpučia“, – sako jaunasis verslininkas.

Anot jo, procesas buvo „gana ilgas“, kadangi dokumentus vaikinas pradėjo pildyti balandį, turėjo paraišką pateikti iki gegužės, per gegužės mėnesį gavo atsakymą dėl finansavimo, tuomet prasidėjo įmonės steigimo procedūros, tiekėjams skelbiamas konkursas dėl įrangos įsigijimo.

„Įmonė buvo įsteigta, bet oficialiai įsteigti darbo vietos ir nebeturėti intensyvių reikalų su UŽT dar negaliu – tai įvyks tik tuomet, kai įranga atkeliaus į darbo vietą, kai ji bus apdrausta visai kainai 3 metų laikotarpiui, kai aš būsiu pateikęs ataskaitą ir UŽT atstovai atvyks ir patvirtins, kad tikrai toje vietoje yra įranga, atitinkanti reikalavimus“, – sako jaunuolis.

123rf.com nuotr./Verslo planavimas
123rf.com nuotr./Verslo planavimas

Jis patikino, kad UŽT buvo suorganizavusi mokymus, įmonės steigimo išlaidas Registrų centrui turėtų atlyginti savivaldybė.

„Kalbant apie piniginę dalį – išmokamas avansas, bet ne viską, didžiąją dalį. 15 proc. bus pervesti, kai bus įsteigta darbo vieta. Mano atveju, aš dar įsipareigojęs savo asmeninių pinigų įdėti. Taip pasirinkau dėl to, kad gaučiau daugiau konkursinio balo“, – aiškina vaikinas.

Jis teigia, kad UŽT jo veiklą stebės trejus metus, jis privalės teikti ataskaitas, bus vykdomi planiniai patikrinimai, galimi ir neplaniniai patikrinimai.

„Turbūt atvyktų UŽT atstovai ir pažiūrėtų, ar yra įranga, ar vykdoma veikla. Yra ir kitų įsipareigojimų – kad mano mažoji bendrija išrašinėtų sąskaitas, kad būtų parduodamos prekės ar paslaugos, kad veikla būtų vykdoma. Tie, kurie steigė UAB, turės sau nuolat mokėti atlyginimus – jei nemokėtų, būtų pažeidimas. Net jei įrangos neturi pirmus tris mėnesius, vis tiek turi mokėti“, – aiškina paramą gavęs vaikinas.

Tačiau jis asmeniškai ne viskuo patenkintas.

„Visą procesą vertinčiau tik kiek geriau nei vidutiniškai. Negaliu sakyti, kad labai gerai, sklandžiai ar puikiai. Matėsi, kad tie specialistai, kurie tuo užsiima, negali nuosekliai ir nuoširdžiai skirti laiko tam finansavimui. Gal jų darbo krūvis per didelis, turbūt jiems tai nėra vienintelė veikla, kurią daro, turi jie kitų reikalų, jautėsi, kad krūvis nemažas ir nebuvo daug noro padėti“, – pastebi būsimas verslininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad visas projektas daugiau skirtas ne verslo kūrimui, o „amatui“.

„Kiek pasikalbame su kolegomis, bendraminčiais, šitas projektas, toks jausmas, orientuotas į amatininkus. Tai yra žmones, kurie susikuria sau darbo vietą ir daugmaž tuo viskas ir apsiriboja. O galbūt didesnis lūkestis būtų, kad tai būtų orientuota į verslo kūrimą. Amatininkas pats viską gamina, viską parduoda ir reklamuoja, o verslininkas kartais gali ir negamint, bet nusamdyti žmogų, kuris gamintų, ir ne vieną žmogų, o pats rūpintis galbūt tiekėjais ar reklama, kažkuria viena sritimi, kurti komandą, plėstis, motyvuoti. Esamos taisyklės – darbo vietos steigimo, apriboja veržlesnę plėtrą ar kažkokias papildomas galimas investicijas“, – atsidūsta vaikinas.

Jis paaiškina suprantąs, kad UŽT taip nori suvaldyti rizikas.

123rf.com nuotr./Rizika
123rf.com nuotr./Rizika

Šiemet rengia dar vieną atranką

UŽT anksčiau jaunus verslus remdavo biudžeto lėšomis, o šie metai yra pirmi, kai tam skiriamos ES investicijos.

„2018 metais buvo panaikintas Užimtumo fondas, sumažintas finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų ir beveik visos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės yra finansuojamos Europos struktūrinės paramos lėšomis, nepaisant nuolatinių Europos Komisijos ir EBPO rekomendacijų didinti valstybės skiriamų lėšų dalį aktyviai darbo rinkos politikai įgyvendinti“, – rašoma UŽT komentare.

Anot tarnybos, aktyvios darbo rinkos politikos tikslas yra spręsti užimtumo ir socialines problemas, su kuriomis susiduria visuomenė: priemonėmis siekiama padėti darbo ieškantiesiems, padidinti jų užimtumo galimybes, derinti darbo pasiūlą ir paklausą, ypač asmenims, kurie patiria sunkumų.

„Užimtumo tarnybos įgyvendinami projektai dažnai interpretuojami ne visai tiksliai, kadangi pagrindinis tikslas visų priemonių yra finansuoti sąlygų darbo ieškantiems asmenims įsidarbinti sudarymą“, – teigiama komentare.

Iki šiol įgyvendinusi dvi atrankas, UŽT šiemet skelbia dar vieną konkursą jauniesiems verslininkams.

Per pirmąją paraiškų atranką nuo kovo mėn. buvo atrinktos 184 paraiškos, joms finansuoti skirta 2,29 mln. eurų.

Per antrąją paraiškų atranką, kuri buvo paskelbta gegužę, atrinkta 118 paraiškų, joms finansuoti skirta 1,38 mln. Eur.

Daugiausia darbo vietų bus įsteigta Vilniaus klientų departamento aptarnaujamoje teritorijoje – 89.

Užimtumo tarnybos inf./Savarankiško užimtumo finansavimas
Užimtumo tarnybos inf./Savarankiško užimtumo finansavimas

102 naujos darbo vietos bus įsteigtos kaimiškose teritorijose.

„Dažniausiai darbo vietos steigiamos įvairių transporto priemonių vairuotojo, automobilių mechaniko, fotografo, suvirintojo, paslaugų sektoriaus profesijos. Yra ir unikalių – skulptoriaus, architekto, apžvalgos ekskursijų vadovo, bepiločio orlaivio piloto, žalvarinių pučiamųjų muzikos instrumentų remonto meistro ir inovatyvių – vaizdo filmų kūrėjo, posėdžių ir verslo renginių organizatoriaus, 3D modeliuotojo konstruktoriaus“, – pateikia informaciją UŽT.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Užimtumo tarnyba
Arno Strumilos / 15min nuotr./Užimtumo tarnyba

Įsisteigę darbo vietas sau, subsidijų gavėjai planuoja plėtrą – 197 papildomų asmenų įdarbinimą nesubsidijuojant.

Darbo vietų steigėjai planuoja per 36 mėnesius sumokėti valstybei per 2,4 mln. Eur mokesčių.

Kas gali pasinaudoti?

Savarankiško užimtumo rėmimo priemonė yra skirta asmenims, kurie nori sukurti darbo vietą sau ir tam turi reikalingą kvalifikaciją ir (arba) kompetenciją arba darbo patirtį srityje, kurioje ketina pradėti veiklą. Subsidija yra skiriama Užimtumo tarnyboje registruotam bedarbiui, kuris steigia darbo vietą sau.

Į UŽT dėl paramos dalyvaujant projekte „Būk verslus“ gali kreiptis ir paraiškas registruoti jaunuoliai iki 29 m. ir darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, arba bedarbio statusą turintys asmenys, kuriems pirmą kartą darbo vietą steigia bedarbio statusą turėjęs asmuo, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos UŽT nutraukimo dienos.

Gautos lėšos turi būti naudojamos subsidijuoti darbo vietų steigimą (pritaikymą), vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimą, savarankišką užimtumą, t.y. aktyvios darbo rinkos politikos priemones, skirtas įdarbinti arba su(si)kurti darbo vietas UŽT registruotiems bedarbiams.

Prioritetas teikiamas regionams, kuriuose nedarbo lygis yra aukštas.

Dalijasi sėkmės istorijomis

„Būk verslus“ projektas dar tik pradedamas įgyvendinti ir dauguma dalyvių dar nėra įsteigę darbo vietų ir dalintis istorijomis dar nesutinka.

Tačiau anksčiau UŽT teikta parama sukūrė tvarių verslų. Pavyzdžiui, Alytaus rajone, Radžiūnų kaime, nuotykių parkas UAB „Tarzanija“ įgyvendino 4 vietinių užimtumo iniciatyvų projektus nuo 2012 m. – įmonėje įsteigtas medienos apdirbimo cechas, išplėtotas maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų teikimas.

„Per keletą metų plėtojant veiklą Radžiūnų kaimas, galima sakyti, tapo nauju traukos objektu – auga nuotykių parką lankančių turistų skaičius, sutvarkyta infrastruktūra (nutiestas kelias, sutvarkytos komunikacijos), šiuo metu kaime statomi nauji privatūs gyvenamieji namai, kuriasi nauji smulkūs verslai, kuriamos naujos edukacinės programos. Šiuo metu įmonėje dirba apie 35 darbuotojus“, – sako UAB „Tarzanija“ direktorė Giedrė Aldonienė.

Kita sėkmės istorija – UAB „Utenos gelžbetonis“, užsiimanti plastmasinių vamzdžių, biokuro gamyba, žvyro karjere išteklių išgavimu ir realizacija, šiuo metu įmonėje dirba 32 darbuotojai.

Varėnos rajone, Merkinėje, statybos įmonė UAB „Pušinis namas“ įgyvendino Vietinių užimtumo iniciatyvų projektą „Rąstinių namų gamybos modernizavimas“ ir įsteigė 7 naujas darbo vietas 2 medienos apdirbimo staklių operatoriams, 3 plataus profilio statybininkams, automobilinio krautuvo vairuotojui ir sunkvežimio vairuotojui.

UŽT padedant įsisteigė tokios kavinės kaip „Kavos terasa“ Mažeikiuose, ar „Citrininis“ Kaune, sau darbo vietas įsisteigė automobilių remontininkai, fotografai, architektai, siuvėjai ar baldžiai, negalią turintys asmenys įsteigia sau masažuotojo ar kitokias darbo vietas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

00:52
08:29
03:24

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką