Esant gerai padėčiai JAV darbo rinkoje ir kylant akcijų rinkai, kai kurie ekonomistai mano, kad JAV centrinis bankas investuotojus norės įspėti, kad normos padidinimas birželį yra visai įmanomas.
„Jeigu yra tokia galimybė dėl birželio, jie norės tam parengti rinkas“, – sako „Moody's Analytics“ vyriausiasis ekonomistas Markas Zandis.
Tačiau daugelis kitų analitikų spėja, kad pareiškime, kurį Federalinio rezervo sistema paskelbs pasibaigus posėdžiui, nebus ypatingų užuominų apie tai, kada norma vėl galėtų būti padidinta, nes pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos tebėra neaiškios.
Susirūpinimas dėl pasaulio ekonomikos būklės pastaruoju metu vis didėjo, o bet koks didesnis pasaulio ūkio plėtros sutrikimas suvaržytų ir JAV ekonomikos augimą. Augimo sulėtėjimas Kinijoje – antrame pagal dydį po JAV pasaulio ūkyje – jau sudavė nemažą smūgį besivystančiam pasauliui. Europos ekonomikai vis nepavyksta įgyti pagreičio, o Japonijos ekonomikos plėtrą varžo silpnas vartojimas ir gyventojų senėjimas.
Net ir JAV pagrindiniai ekonomikos sektoriai, tokie kaip apdirbamoji pramonė ir energetika, neišvengė neigiamo stipraus JAV dolerio ir kritusių naftos kainų poveikio. Vartotojų išlaidos šiemet beveik nepadidėjo.
Ketvirtadienį JAV vyriausybė paskelbs šalies ūkio augimo pirmąjį ketvirtį rezultatus. Manoma, kad metinis prieaugis sausio-kovo mėnesiais nesiekė 1 proc., o kai kurie prognozuotojai spėja, kad prieaugio rodiklis gali siekti vos 0,3 procento.
Be to, infliacija JAV yra gerokai mažesnė už centrinio banko nustatytą optimalų 2 proc. lygį.
„Nesu tikra, ar jie išdrįs šią savaitę duoti ženklą, kad norma bus padidinta birželį“, – sako tyrimų ir konsultacijų įmonės „Diane Swonk Economics“ vyriausioji ekonomistė Diane Swonk.
Tuo tarpu kiti pagrindiniai pasaulio centriniai bankai apie normų didinimą net negalvoja. Priešingai, jie svarsto galimybes dar padidinti skatinimo apimtis, kad galėtų paspartinti kainų kilimą ir ekonomikos augimą.
Pavyzdžiui, ketvirtadienį, per Japonijos centrinio banko posėdį, daugiausia dėmesio bus skirta tam, ką dar būtų galima padaryti, kad ekonomika sustiprėtų, infliacija – padidėtų, o jenos kursas, kurio kilimas JAV dolerio atžvilgiu kenkia šalies eksportuotojams, – smuktų. Sausį, siekdamas padidinti infliaciją, Japonijos centrinis bankas nustatė neigiamas palūkanų normas. Tačiau infliacijos ir ekonomikos rodikliai tebėra įstrigę arti nulio.
Praėjusią savaitę Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario Draghis aiškiai leido suprasti, kad yra pasirengęs didinti skatinimo apimtis, jeigu to reikėtų euro zonos ekonomikos atsigavimui pagyvinti.
Kinijos ekonomika, kurios silpimas sausį sukrėtė viso pasaulio finansų rinkas, pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi. Tačiau dabar rūpestį pasaulio rinkoms kelia naujas klausimas: birželio 23 dieną rengiamas referendumas, kuriame britai spręs, ar likti Europos Sąjungoje (ES).
Prezidentas Barackas Obama ir kiti pasaulio lyderiai yra įspėję, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES – vadinamasis „Brexit“ – galėtų sukelti pavojų pasaulio ekonomikai.
Tas referendumas įvyks praėjus vos savaitei nuo JAV centrinio banko birželio mėnesio posėdžio, kuris vyks birželio 14–15 dienomis, tad kai kurie analitikai mano, jog bazinė palūkanų norma JAV birželį nebus padidinta, nes, artėjant balsavimui Didžiojoje Britanijoje, tai galėtų labai sukrėsti rinkas.
Gruodį padidinęs bazinę palūkanų normą, JAV centrinis bankas pastaraisiais mėnesiais ėmė vis labiau nerimauti dėl ekonominio spaudimo iš užsienio ir jau buvo užsiminęs, kad nori palaukti, kol tas spaudimas sumažės.
Normos padidinimas pernai gruodį buvo pirmasis per beveik dešimtmetį. Prieš tai JAV centrinis bankas septynerius metus taikė beveik nulinę bazinę palūkanų normą. Gruodžio mėnesio posėdyje Federalinis iždo bankas laikėsi nuomonės, kad 2016 metais norma galėtų būti padidinta keturis kartus, tačiau jau kovo mėnesio posėdyje šie lūkesčiai buvo pakeisti ir dabar JAV centrinis bankas mano, kad norma šiemet galėtų būti padidinta tik du kartus.
