Kaip skelbia BBC, sankcijų sulauks bankai „Gazprombank“, „Vnešekonombank“, naftos milžinė „Rosneft“, naftos terminalas Feodosijoje, taip pat aukšti Rusijos pareigūnai bei Rytų Ukrainos teroristų lyderiai, kai kurios Rusijos bendrovės, tarp jų ir koncernas „Kalašnikov“.
Į asmenų, kuriems bus taikomos naujos sankcijos, sąrašą įtrauktas ir Rusijos Dūmos vicepirmininkas Sergejus Neverovas, aneksuoto Krymo reikalų ministras Olegas Saveljevas, vienas iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjų – Igoris Ščiogolevas bei teroristų paskelbtos Donecko liaudies respublikos (DLR) „premjeras“ Aleksandras Borodajus.
Sankcijų sulauks bankas „Gazprombank“ ir naftos milžinė „Rosneff“, naftos terminalas Feodosijoje, taip pat aukšti Rusijos pareigūnai bei Rytų Ukrainos riaušininkų lyderiai.
Be to, sankcijos bus taikomos ir pačioms vienašališkai pasiskelbusioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms.
JAV nuolat įspėdavo, kad imsis griežtesnių sankcijų, jei Rusija ir toliau nesiliaus remti riaušininkų Ukrainoje. Tuo metu Rusija neigia remianti riaušininkus Rytų Ukrainoje.
Rusija: sankcijos – visiškai nepriimtinos
Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Sergejus Riabkovas naująsias sankcijas pavadino „visiškai nepriimtinomis“ ir pridūrė, kad jos tik dar labiau komplikuos Maskvos ir Vašingtono santykius.
Pasak S.Riabkovo, Maskva ketina atsakyti į naująsias JAV priemones, tačiau jos žingsniai nekopijuos amerikiečių veiksmų, bet „bus Vašingtone priimti pakankamai skausmingai“.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad šios sankcijos bumerangu smogs pačiai JAV ir smarkiai pablogins Rusijos ir JAV santykius. Jo teigimu, JAV sprendimas prieštarauja nacionaliniams JAV interesams ir pakenks amerikiečių įmonėms. V.Putinas kartu pabrėžė, kad durys dar neuždarytos ir Rusija pasiryžusi toliau tartis su JAV, siekdama išspręsti susidariusią padėtį.
ES pasekė JAV pavyzdžiu
Tuo metu, kaip skelbia News.liga.net, Europos Sąjunga (ES) taip pat išplėtė sankcijas prieš Rusiją dėl Ukrainos. Naujos baudžiamosios priemonės, paskelbtos netrukus po to, kai Vašingtonas pranešė sugriežtinęs savo sankcijas, bus taikomos „individams ar subjektams, kurie teikia aktyvią medžiaginę ar finansinę paramą Rusijos sprendimų priėmėjams, atsakingiems už Krymo aneksiją ar destabilizaciją rytinėje Ukrainoje“, sakoma pranešime.
28 lyderiai, susitikę Briuselyje aptarti Ukrainos krizės ir kandidatų į aukščiausius ES postus, taip pat susitarė įšaldyti naujas ES Europos investicinio banko (EIB) ir Londone įsikūrusio Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) investicines programas Rusijoje.
Griežtesnės baudžiamosios priemonės apims daugiau Rusijos bendrovių, artimai susijusių su Kremliumi.
ES jau taiko kelionių draudimą ir turto įšaldymą 72 asmenims iš Rusijos ir Ukrainos, kurie prisidėjo prie krizės kurstymo.
Tačiau Bendrija kol kas delsia imtis baudžiamųjų priemonių, kurios būtų nukreiptos prieš konkrečius ekonomikos sektorius – tai vadinama trečioji sankcijų fazė, nuo kurios nukentėtų abi pusės.
Tokį atsargumą lemia didelės ES narių priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų.
„Visavertės sektorių sankcijos lieka tolimu pavojumi, nepaisant naujausios retorikos“, – trečiadienį prieš ES lyderių susitikimą savo klientams pranešė Maskvos investicijų bankas „VTB Capital“.
