Šalies Centrinio banko vadovas, dalyvaudamas parlamento žemųjų rūmų finansų komisijoje, pareiškė, kad realus efektyvus valiutos kursas, t.y. atsižvelgiant į infliaciją ir prekybą su kitomis šalimis, jau aiškiai rodo, jog Japonijos valiuta yra labai silpna.
Tačiau tuo pačiu Haruhiko Kuroda atsisakė komentuoti, ar dabartinė jenos vertė atspindi esančius šalies ekonomikos fundamentalius rodiklius.
Jis atskleidė, kad per paskutinį G-7 grupės šalių atstovų posėdį apskritai nebuvo diskutuojama apie valiutų kursų pokyčius, tuo pačiu nebuvo kalbama ir apie stiprų dolerį.
Japonijos banko vadovas pripažino, jog pinigų politikos skirtumai Amerikoje ir kitose šalyse gali lemti dolerio kursą kitų valiutų atžvilgiu, tačiau yra ir daug kitų kursą lemiančių veiksnių.
„Štai todėl aš nemanau, kad doleris ir toliau stiprės jenos atžvilgiu, kurią gina geri ekonomikos fundamentiniai rodikliai, įskaitant infliacijos ateities lūkesčius“, – reziumavo Japonijos banko vadovas H.Kuroda.
Trečiadienį po pietų rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 122,713 jenos, arba 1,3 procento mažiau nei antradienio prekybos metu. Tuo tarpu euras po pietų Japonijos valiutos atžvilgiu buvo atpigęs procentu iki 138,755 jenos už vieną eurą.
Nuo šių metų pradžios Amerikos valiuta jenos atžvilgiu pabrango 2,43 procento, o euras atpigo 4,28 procento. Per pastaruosius vienerius metus atitinkamai pabrango beveik penktadaliu bei 0,01 procento.
