Kovoti buvo dėl ko. Pirmesni leidimus įsigiję žmonės galėjo rinktis prekybos vietas. Nors norinčiųjų buvo daug, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose veikė tik po vieną leidimų platinimo vietą. Vilniuje tokios vietos buvo trys. Šventės organizatoriai sako, kad sistema veikia puikiai, o dėl eilėse sugaišto laiko kalti patys prekeiviai.
Eilės užsiėmė nuo trečiadienio
Į Vilnių atvažiavome iš Kauno. Ten nuo trečiadienio vyksta muštynės, – pasakojo M.Adomaitienė.
Leidimais pradėta prekiauti antradienį nuo 10 val.
„Prie leidimų visada yra didžiulės eilės. Prekyba labai priklauso nuo to, kur tu stovi, dėl to visi nori kuo greičiau nusipirkti leidimus. Į Vilnių atvažiavome iš Kauno.
Ten nuo trečiadienio vyksta muštynės. Buvo sudaromi laukiančiųjų sąrašai, vėliau kiti tuos sąrašus plėšė, visi stojo į gyvą eilę. Mano draugė ten stovi.
Pasakojo, kad nuo ryto, kai tik atsidarė kasos, visi puolė kaip gyvuliai. Buvo iškviesta apsauga, kad visus vėl sustatytų į eilę. Tai kova už būvį, eilėse visi stovi kaip karo metais“, – 15min.lt pasakojo prie „Siemens“ arenos eilėje stovėjusi muzikos mokytoja Milda Adomaitienė, prekiaujanti Lietuvos tautiniu paveldu pripažintais kremais „Evija“.
Tautodailininkams ir tautinio paveldo puoselėtojams leidimai buvo parduodami pirmumo tvarka Ketvirtadienį kasų laukia nauja apgultis, nes leidimus bandys įsigyti likę prekeiviai.
„Mes dirbame jau kelinti metai ir žinome vietas, kurios yra pelningesnės. Situacija tik blogėja. Kiekvienais metais prekybininkų atsiranda vis daugiau. Sako, kad krizė baigėsi. Nepanašu. Žmonės iš parduotuvių ir bankrutavusių bendrovių eina į gatves prekiauti, kad nors kiek užsidirbtų“, – piktinosi M.Adomaitienė.
Pasak jos, iki 1 100 litų mokėti už galimybę prekiauti, kai nesi apsaugotas nei nuo lietaus, nei nuo vagių ar kitokių nuostolių, yra didžiulė rizika: „Mes mušamės, kad sumokėtume tokius pinigus ir galėtume prekiauti.“
Į sostinę atvažiavo iš Gargždų
Prieš kelerius metus stovėjau tarp besimušančių žmonių ir to daugiau nenoriu, – sakė į Vilnių, o ne į gretimą Klaipėdą atvykusi gargždiškė.
Bitininkui Gintarui Grigaičiui padedanti dukra į Vilnių leidimų atvyko iš Gargždų.
„Atvažiavau, kad galėčiau normaliai nusipirkti vietą. Ketvirtadienio vakarą Klaipėdos „Akropolyje“ pasirodė sąrašas, patvirtintas „Akropolio“ valdytojo parašu ir bendrovės antspaudu. Ketvirtadienį į jį užsirašėme, buvome 29.
Vakar vakare mums iš „Akropolio“ paskambino pažįstamas ir paklausė: „Jūs atvažiuojat ar neatvažiuojat, nes čia muštynės jau prasideda?“ Ir tai jau vyko iš vakaro. Spjovėme į tokias nesąmones ir naktį išvykome į Vilnių. Prieš kelerius metus stovėjau tarp besimušančių žmonių ir to daugiau nenoriu“, – pasakojo ji.
Papuošalais prekiaujanti Judita Bagočiūnienė Jūros šventėje prekiauti bandys pirmą kartą. Pasak jos, sąmyšis kilo ir prie sostinės prekybos centro „Europa“, kur susirinkusi minia taip pat bandė aiškintis, kas ir į kokius sąrašus įtrauktas.
Tiesa, visi prekeiviai pripažįsta, jog Vilniuje nusipirkti leidimus gerokai paprasčiau nei kituose miestuose.
Panevėžyje budėjo beveik šešias paras
Dėl leidimo prekiauti Jūros šventėje Panevėžio apskrities verslininkai taip pat aukojo savo miegą. Žmonės pamainomis beveik šešias paras budėjo prie Panevėžio „Cido“ arenos, kur įrengta vienintelė kasa visame regione.
Naktis prie „Cido“ arenos leidę prekybininkai netgi sudarė specialų sąrašą, kuriame eilės tvarka buvo surikiuoti visi asmenys, laukiantys kasos atidarymo dienos.
„Sistema galėtų būti kitokia ir bilietai skirstomi kitaip. Norime įsigyti leidimą prekiauti geroje vietoje, o ne kur nors užkampyje, todėl taip ir aukojamės. Tiek laiko laukiau, budėjau, bet vistiek gavau ne tą vietą, kur norėjau prekiauti. Kitose mugėse jokių problemų nekyla. Jūros šventėje kiekvienais metais tokia pati tvarka. Kreipėmės į organizatorius, klausėme, prašėme ką nors pakeisti, bet niekas nieko nedaro“, – pasipiktinimo neslėpė prekybininkė Vida.
Tiek laiko laukiau, budėjau, bet vistiek gavau ne tą vietą, kur norėjau prekiauti.
Žmonės negailėjo kritikos Jūros šventės organizatoriams ir tvirtino tapę sistemos aukomis. Anot pašnekovų, šiais laikais net už automobilio stovėjimą galima atsiskaityti trumpąja žinute, tačiau leidimui įsigyti reikia budėti vos ne savaitę prie kasos.
„Tokia tvarka – didžiausia nesąmonė. Esame pavargę. Galiausiai nusipirkome leidimus prekiauti tose vietose, kur norėjome. Jūros šventė – vienintelis renginys Lietuvoje, kai prekybininkai tokiu būdu perka leidimus. Pernai budėjome tris paras, šiemet – beveik šešias“, – nusivylimo neslėpė verslininkė Gražina.
Prekybai leidimus antradienį įsigiję verslininkai kiek lengviau atsikvėpė. Kai kurie pripažino, kad dėl budėjimo naktimis prie kasų kalti patys prekybininkai, mat organizatoriai prie kasų jų nevaro.
„Organizatoriai čia nekalti. Jie atidavė bilietų platinimo funkciją „Tiketos“ kasoms. Mes patys kalti, kad eilė susiformavo prieš penkias paras. Juk galėjome visi susirinkti šiandien ryte, bet kiekvienas nori geresnės vietos prekybai. Ryte atėjęs leidimą nusipirksi, tik neaišku, kokioje vietoje teks prekiauti“, – tvirtino prekybininkas Aušrys.
Apkaltino priekabiavimu
Buvo samdomi pusiau asocialūs asmenys, kuriems mokėta po 10 litų už valandą, kad šie užimti eilę, – pasakojo P.Vaitulionis
Bendrovės „Muilo namai“ vadovas Paulius Vaitulionis 15min.lt papasakojo apie savo įspūdžius Kaune: „Viskas atrodė kaip karo laukas. Žmonės prie kasų laukė nuo ketvirtadienio. Žinau, kad buvo samdomi pusiau asocialūs asmenys, kuriems mokėta po 10 litų už valandą, kad šie užimti eilę.
Tokia asmenys elgėsi labai grubiai, stumdėsi, lipo per kitų galvas. Kai atėjo laikas stoti prie kasų, juos pakeitė tie, kurie turi leidimus prekiauti.“
Vyriškai teigė iki šiol negalintis atsitokėti nuo ryto įspūdžių. „Aš nenakvojau. Atvažiavau apie septintą valandą ryte. Buvo koks šimtas žmonių. Artėjant aštuntai valandai prie durų prasidėjo grumtynės. Apsauga net bijojo jas atidaryti. Visi puolė bėgti prie kasų. Atsistojau eilės viduryje.
Mačiau, kad prieš mane stovintys vyrai jau kimba vienas kitam į atlapus. Netrukus prie manęs atėjo moteris su 12 metų mergaite ir puolė lįsti į eilę. Paklausiau, kodėl ji taip daro. Ant viso „Akropolio“ pasigirdo riksmas, kad aš prie jos priekabiauju. Yra filmuota medžiaga ir galvojau važiuoti į policiją, bet jau nebenoriu gadinti nervų. Atbėgo apsauga. Čiupo mane, konfliktuojančius vyrus“, – pasakojo pašnekovas.
Turgaus mafija
Paskutiniai metai, kai mes šitoje šventėje dalyvaujame, - piktinosi bendrovės vadovas.
P.Vaitulionis teigė galutinai nusivylęs šventės organizatoriais: „Spjoviau į tas vietas, išėjau iš „Akropolio“. Paskutiniai metai, kai mes šitoje šventėje dalyvaujame. Vis tik vietą įsigyti turėjau, todėl nuvažiavau į „Panevėžį“. Ten viskas buvo daug kultūringiau, gal dėl to, kad buvo mažiau žmonių.“
Jis nurodė, kad Jūrų šventėje jau seniai geriausias vietas užėmę kiniškų žaislų, o ne tautinio paveldo pardavėjai. „Ne tik mokami pinigai, kad kiti užimtų eilę, bet ir vėliau į tas stoja kiniškų žaislų pardavėjai. Žolininkai, medžio drožėjai tiesiog nustumiami. Šventės organizatoriams visiškai nesvarbu. Jie iš anksto gauna pinigus ir toliau jokia priežiūra nevyksta“, – sakė bendrovės vadovas.
Pasak pašnekovo, išskyrus Vilniaus ir Kauno Kaziuko šventes, visur veikia tie patys žmonės. „Tai vietinė turgaus mafija, kuri išsimuša vietas savo kiniškai produkcijai. Tautodailininko pažymėjimą gauti labai lengva. Gali su pirktu mediniu šaukštu atvažiuoti ir pasakyti, kad tave senelis drožti išmokė. Pažymėjimą gausi, o mugės metu niekas netikrins, kuo iš viso prekiauju“, – sakė P.Vaitulionis.
Jis patikslino, kad vykstant Kaziuko mugei kiekvienam pardavėjui nurodomas tikslus laikas, kad jis turi ateiti ir įsigyti leidimą prekiauti. Jokių eilių nebūna, o už vietų paskirstymą būna atsakingos savivaldybės.
Įtaria korupciją
Žmonės piktinosi, kad prekybos leidimai paskirstomi neskaidriai, nes norimų vietų nebuvo jau dešimtą valandą – vos tik atsidarius kasoms.
„Kažkada teiravausi, kodėl yra toks ribotas leidimų platinimo taškų skaičius. Man atsakė, kad jei padarytų daugiau taškų, užlūžtų jų kompiuterinė sistema. Vienu metu tokia sistema veikė, tačiau praktika parodė, kad tai nepasiteisina. Vienu metu kreipiasi daug žmonių ir nulūžus sistemai leidimų nusipirkti negali niekas. Reikėdavo laukti po 3–4 valandas“, – pasakojo leidimo laukiantis vyras.
Tačiau VšĮ „Jūros šventė“ rinkodaros vadovas Raimondas Beliauskas 15min.lt aiškino, kad sistema gerai apgalvota: „Mes dirbame su „Tiketa”. Taškų nėra daug, nes mes rankamės tik tas vietas, kur dirba „Tiketos” žmonės. Jais mes galime pasitikėti. Dienų skirta pakankamai. Prekyba tik prasidėjo, o tai, kad visi dabar supuolė, ką aš galiu padaryti. Kad tarp prekybininkų kilo ažiotažas, nuo to niekam geriau nėra. Atrodo, kad čia aukso kasyklos ir visi puola. Mes to pakeisti negalime.”
Visiems gerai nebus
Prekybininkų yra labai daug, vis tiek visiems gerai nebus. Daugiau kasų atidarytume, vis tiek būtų nepatenkintų, – teigė R.Bieliauskas.
Pasak R.Bieliausko, žmonės laisvi pasirinkti ir jeigu nori, gali žaisti šituos žaidimus, pavyzdžiui, iš pajūrio leidimų Jūros šventei važiuoti į sostinę: „Kaip jiems patogiau atrodo. Gal Vilniuje gyvena jų draugai ar giminaičiai.”
Organizatorių atstovo nuomone, daugiau kasų problemos neišspręstų: „Prekybininkų yra labai daug, vis tiek visiems gerai nebus. Daugiau kasų atidarytume, vis tiek būtų nepatenkintų. Mes sukūrėme sistemą, kuri mums atrodo optimali. Kad per daug neužsikrautume, pasiėmėme „Tiketą”.”
R.Bieliauskui nuostabą kėlė prekybininkų požiūris: „Prekybos vieta yra 3 kv. metrai. Ar ji bus antra, ar dešimta, ką tai keičia? Visi stovės toje pačioje gatvėje, vienoje linijoje. Tai yra tik žmonių mentaliteto dalykai.”
Pašnekovas paaiškino, kad vietų skirstymo sistema veikia skaidriai. „Prioritetas skiriamas aukštos meninės kokybės darbams. Esame sudarę komisiją ir ji savo nuožiūra į pirmumo eilę perkelia tuos autorius, kurie įrodo savo darbų vertę”, – kalbėjo R.Bieliauskas.
