Vienas svarbiausių pakeitimų – atsisakyta reikalavimo dirbantiems asmenims dirbti ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės. Nuo šiol gyventojai, dirbantys ne visą darbo laiką, gali kreiptis dėl piniginės socialinės paramos ir jiems nebereikia papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje tam, kad įgytų teisę į paramą.
Palankesnė tvarka šeimoms su vaikais
Daugiau galimybių numatyta ir vieniems vaikus auginantiems tėvams. Nuo kreipimosi dienos socialinė pašalpa bei būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijos visai šeimai gali būti skiriamos 12 mėnesių laikotarpiui, net jei dar nėra nustatyta tėvystė arba priteistas išlaikymas. Per šį laikotarpį būtina kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą susitarimą dėl vaiko išlaikymo. Pakartotinai socialinė pašalpa gali būti skiriama ir mokama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių.
Pokyčiai taip pat aktualūs šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Vertinant teisę į piniginę socialinę paramą, į pajamas nebeįskaitoma vaikui mokama šalpos negalios pensija. Tokia pati nuostata taikoma ir gyventojams, kuriems iki 24 metų pirmą kartą nustatytas ne didesnis kaip 55 proc. dalyvumo lygis ir kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Atnaujinti būsto ploto normatyvai
Palankesnė tvarka pasikeitus įstatymo nuostatoms taikoma socialinės pašalpos gavėjams, įsidarbinusiems po paramos gavimo. Papildoma socialinė pašalpa gali būti mokama iki 12 mėnesių: pirmuosius šešis mėnesius mokama visa iki įsidarbinimo gautos socialinės pašalpos vidutinio dydžio išmoka, kitus šešis mėnesius – pusė šios sumos. Registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo sutrumpintas nuo šešių iki trijų mėnesių.
Teisę į papildomą socialinę pašalpą įgijo ir gyventojai, kurie iki įsidarbinimo augino mažamečius vaikus arba slaugė ar prižiūrėjo asmenis su negalia. Dėl šios išmokos reikia kreiptis per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo dienos.
Pasikeitė ir būsto ploto normatyvai, taikomi vertinant teisę į piniginę socialinę paramą. Daugiabučiuose namuose vienam asmeniui taikomas 60 kv. m naudingojo būsto ploto normatyvas, vieno ar dviejų butų namuose – 90 kv. m. Už kiekvieną kitą kartu gyvenantį asmenį papildomai skaičiuojama po 15 kv. m.
Didesnis dėmesys gyventojų užimtumui
Įstatymo pakeitimai taip pat numato, kad savivaldybė, skirdama piniginę socialinę paramą, pirmiausia siūlys gyventojams dalyvauti užimtumo didinimo programose arba kitose užimtumą skatinančiose veiklose. Darbingo amžiaus, nedirbantys ir nesimokantys socialinės pašalpos gavėjai, paramą gaunantys ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės, visuomenei naudingai veiklai galės būti pasitelkiami tik tuo atveju, jei atsisakys dalyvauti siūlomose užimtumo priemonėse ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Dėl piniginės socialinės paramos gyventojai prašymus gali teikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt arba atvykę į Socialinių reikalų skyrių (Laisvės a. 20, I a.) pagal išankstinę registraciją.
