Tiesiogiai
15min be reklamos
2022 10 06, 16:19

Ką daryti su santaupomis augant infliacijai – rinktis indėlius ar obligacijas?

Lietuvos gyventojų santaupos bankuose, remiantis Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu siekia 20,25 milijardų eurų ir toliau auga. Vis dėlto jau metus rekordus siekiantys infliacijos rodikliai, rugpjūčio mėnesį buvę 22,1 proc., grasina santaupas tiesiog praryti, todėl gyventojų turtui reikia išsirinkti geriausią gelbėjimosi ratą.
Eglė Džiugytė
Eglė Džiugytė / „Monsoon Capital“ nuotr.

Patrauklią galimybę investuoti į obligacijas šiuo metu siūlo „Kreda“ grupę vienijanti jungtinė centrinė kredito unija, pradėjusi platinti subordinuotųjų obligacijų emisiją. Planuojama išplatinti iki 3 mln. eurų vertės septynerių metų trukmės obligacijų su 10 proc. metinėmis palūkanomis, kurių įsigyti galima iki spalio 17 dienos. Dar viena „Kreda“ grupės siūloma investavimo forma yra indėliai, kurių palūkanos yra didesnės nei siūlomos bankuose – palūkanos kredito unijoje yra nuo 0,5 proc iki 2,6 proc. Kuo skiriasi investavimas į obligacijas ir indėlius, aptaria Eglė Džiugytė, investicijų konsultavimo bendrovės „Monsoon Capital“ vadovė.

Užtikrina didesnę grąžą

Šiuo metu sparčiai kylančios centrinių bankų palūkanų normos skatina gyventojus vis dažniau domėtis didesnę grąžą teikiančiomis investicijomis. Viena iš patraukliausių galimybių investuoti yra obligacijos. Dažnai manoma, kad obligacijos skirtos tik fondams ir didelėms įmonėms, tačiau ir mažesni investuotojai turėtų pagalvoti apie obligacijas savo finansiniame portfelyje – tai ypač pravartu žmonėms, kurie siekia turėti papildomas pasyvias pajamas.

„Kreda“ nuotr./KREDA grupės subordinuotų obligacijų emisijos siūlymo sąlygos
„Kreda“ nuotr./KREDA grupės subordinuotų obligacijų emisijos siūlymo sąlygos

Obligacijos – tai įmonės ar vyriausybės išleisti fiksuotos grąžos skolos vertybiniai popieriai, kurie dažniausiai periodiškai moka investuotojui fiksuotas palūkanas, o termino pabaigoje, įmonei obligacijas išpirkus, išmokama visa investuota suma ir paskutinio termino palūkanos. „Kreda“ grupė investuotojams palūkanas mokės du kartus per metus.

„Pagrindinis obligacijų ir indėlių skirtumas yra tas, kad obligacijos įsigyjamos kur kas ilgesniam laikotarpiui – dažniausiai nuo vienerių metų iki 10, 20 ar net 50 metų. Terminas gali būti tiek privalumas, tiek trūkumas. Kylančių palūkanų normų aplinkoje trumpesnio termino priemonės leidžia greičiau reaguoti į pasikeitimus ir gauti aukštesnes palūkanas vis pratęsiant investicijas. Ilgesnio termino priemonės leidžia išlaikyti aukštesnę grąžą laikotarpiu, kai palūkanos rinkoje pradeda mažėti“, – komentavo E.Džiugytė.

Centrinių bankų bazinės palūkanų normos sparčiai kyla ne tik JAV ar Jungtinėje Karalystėje, bet ir euro zonoje: šiuo metu jos sudaro atitinkamai 3,25 proc., 2,25 proc., ir 0,75 proc. Anot E.Džiugytės, priešingai nei indėlių, antrinėje rinkoje prekybos neturinčių ir nelikvidžių obligacijų dažniausiai negalima atsiimti anksčiau laiko be leidėjo sutikimo, todėl investicija į jas reikalauja atidesnio planavimo – reikia įsitikinti, kad investuojamų pinigų neprireiks anksčiau laiko.

Indėliai – saugiausia investicija

Indėliai yra vienas paprasčiausių būdų įdarbinti pinigus – „Kreda“ grupės kredito unijose galima gauti iki 2,6 proc. palūkanas. Indėliai yra mažiausiai specifinių finansinių žinių reikalaujanti investavimo forma, nes leidžia išvengti rizikos – Lietuvoje sumos iki 100 tūkst. eurų yra draudžiamos indėlių draudimo fondo lėšomis. Kitas privalumas – Lietuvoje indėlį galima bet kada nutraukti ir atsiimti savo įdėtas lėšas, dažniausiai atsisakant tik sukauptų palūkanų.

„Likvidumas – raktas į indėlių populiarumą. Finansų rinkose indėliai yra pinigų rinkos priemonė, o šiai kategorijai priklausančios priemonės pasižymi trumpais terminais, ne ilgesniais kaip 12 mėn. Lietuvos Banko duomenimis, populiariausi indėliai tarp fizinių asmenų ir yra iki 12 mėn. termino, jie sudaro net apie 70 proc. visų indėlių. Galimybė greitai atgauti investuotus pinigus leidžia lanksčiai reaguoti tiek į finansų rinkų, tiek į asmeninės finansinės situacijos pasikeitimus“, – teigė E.Džiugytė.

„Kreda“ nuotr./Surinkti indėliai ir išduotos paskolos KREDA grupėje
„Kreda“ nuotr./Surinkti indėliai ir išduotos paskolos KREDA grupėje

Nors indėlis yra patogi ir saugi investavimo forma, didesnės investicinės grąžos ieškantys investuotojai žvalgosi ir į kitas alternatyvas. Anot E.Džiugytės, metų trukmės indėlių kainodara šiuo metu svyruoja tarp 0,05 – 2,6 proc., o privačių obligacijų rinkos Lietuvoje atneša 6 – 10 proc. grąžą. Tuo tarpu bankai palūkanų už indėlius kelti neskuba, nors ECB palūkanų bazė jau perlipo nulinę ribą ir laukiama tolesnio jos augimo.

Saugumą užtikrina diversifikavimas

Ruošiantis investuoti, sumažinti kylančias rizikas, anot E.Džiugytės, labiausiai gali padėti diversifikacija tiek tarp skirtingų investicinių priemonių, tiek tarp terminų. Diversifikacija – tai investicijų paskirstymas tarp skirtingų priemonių, siekiant sumažinti rizikas, kylančias iš investicijų, termino, regiono koncentracijos. Kitaip tariant, diversifikacija padeda nelaikyti visų kiaušinių viename krepšyje.

„Investuotojui įvertinus savo rizikos lygį ir grąžos lūkesčius, svarbu paskirstyti turimas lėšas ne tik tarp skirtingų finansinių priemonių, skirtingų laikotarpių ar regionų, bet atsižvelgti ir į likvidumo poreikį artimiausius 12–24 metus – kaip greitai ir kada bus reikalingos investuojamos lėšos. Taip pat svarbu paminėti, kad investavimas, taupymas ir šių priemonių priežiūra turi būti periodinis ritualas“, – patarė E.Džiugytė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką