Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kabeliniai retransliuotojai dar nežino, ar rodys didžiuosius lietuviškus TV kanalus

Televizorius
„15 minučių “ nuotr. / Televizorius
Šaltinis: 15min
0
A A

Didiesiems Lietuvos televizijų kanalams iš kabelinių retransliuotojų reikalaujant pinigų už teisę rodyti jų programas, pastarieji atšauna esantys tik tarpininkai ir patys prašo susimokėti. Kuo baigsis šis ginčas, kol kas neaišku, bet susitarti liko mažiau nei mėnuo.

Liepos 1 dieną įsigalios Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kuriais panaikinamas reikalavimas retransliuotojams nemokamai rodyti visus lietuviškus nacionalinius kanalus. Nuo šios dienos retransliuotojai privalės nemokamai rodyti tik du kanalus – LTV ir LTV2.

Didieji Lietuvos komerciniai kanalai neskuba tartis su kabelinėmis televizijomis dėl leidimo rodyti jų programas. Maža to, jie reikalauja už tai susimokėti. Mat kabelinės televizijos moka užsienio kanalams už teisę rodyti juos savo klientams, tad kodėl neturėtų mokėti lietuviams?

Kabelinės televizijos atšauna, kad vartotojai negali kitu būdu nemokamai pasižiūrėti užsienio kanalų. Tuo tarpu lietuviškas televizijas galima bet kada nemokamai žiūrėti prijungus anteną ar gaudant nekoduotą signalą iš palydovo. Tad kodėl kabelinės televizijos turėtų mokėti už produktą, kuris yra nemokamas?

Derybos nejuda

Lietuvos kabelinių televizijų asociacijos (LKTA) atstovai trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė, jog derybos su televizijomis vyksta vangiai. Ir nors dienos tirpsta, nei viena, nei kita pusė nėra linkusi užleisti pozicijų.

Derybos vyksta ramiai ir net sakyčiau vangokai, – teigė LKTA prezidentė Vaiva Žukienė.Susitarti su televizijomis bando tiek LKTA, tiek pavieniai retransliuotojai. Žinoma, kartu LKTA nariai gali išsiderėti geresnes sąlygas, nei pavieniui, mat asociacijai priklausančios kompanijos turi per 600 tūkst. klientų, o netekti tokios auditorijos būtų pernelyg skaudu net tokiems milžinams, kaip LNK ar TV3.

„Iki šiol buvo privalu retransliuoti 12 lietuviškų kanalų. Mes naudojome savo išteklius, bet jiems nieko nemokėjome. Situacija buvo tokia, kad televizijos gaudavo reklamą, o kabelinės gyveno iš abonentinio mokesčio. Dabar, sumažinus privalomų retransliuoti programų kiekį, kyla klausimas, kas ir kam turi mokėti“, – sakė LKTA direktorius Juozas Jurelionis.

Anot jo, kabeliniai retransliuotojai laikosi pozicijos, kad suteikia televizijoms „siuntimo paslaugą“, už kurią jos pačios turėtų susimokėti.

Tačiau nors retransliuotojų ir televizijų pozicijos kardinaliai skiriasi, kariauti jos nėra nusiteikusios, mat tai pakenktų abiem.

J.Jurelionis neatmetė, kad iki liepos mėnesio ne visi LKTA nariai spės susitarti su televizijomis dėl tolimesnio darbo, tačiau tai nereiškia, kad jų vartotojai staiga nebematys Lietuvos komercinių televizijų. Tiesiog transliuotojai galės laikinai suteikti leidimą retransliuoti, iki bus sudarytas galutinis susitarimas su retransliuotoju.

Siūlo nustatyti bendrą mokestį

Kompanija TEO LT, kuri teikia skaitmeninės televizijos „Gala“ paslaugas, siūlo, kad deryboms su televizijomis tarpininkautų ar net jas vestų valdžios institucijos.

„Lietuvoje yra nemažai kanalų ir dar daugiau juos retransliuojančių operatorių. Daugelio interesai yra skirtingi, todėl gali būti sunku susitarti. Valdžios institucijų tarpininkavimas leistų visiems pasiekti vieną bendrą sutartį, kurioje būtų numatytos skaidrios ir visiems vienodos sąlygos, pagal kurias operatoriai retransliuotų kanalus“, – teigė TEO LT Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.

Jis taip pat teigė, kad derybos su kanalais yra prasidėjusios, tačiau „nevyksta itin aktyviai“.

„Kanalai yra suinteresuoti savo auditorijos išlaikymu, operatoriai yra suinteresuoti tolimesniu kanalų pateikimu savo klientams. Juolab lietuviški kanalai yra nemokamai transliuojami skaitmeninės antžeminės televizijos dažniais. Todėl svarstymai, jog už juos žiūrovai turėtų mokėti daugiau nei už daugelį tarptautinių kanalų, nėra suprantami“, – sakė TEO LT atstovas.

Neigiamą požiūrį į pernai priimtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas svarstymų metu buvo išsakę LKTA, TEO LT, Konkurencijos taryba ir keli TV kanalai – „Sport1“, „Lietuvos ryto TV“ ir kiti.

Konkurencijos taryba nagrinėdama pataisas atkreipė dėmesį į tai, kad jos sukuria prielaidas vertikaliai integracijai bei kitaip iškraipo rinką. Kitaip tariant, susidariusia padėtimi gali pasinaudoti tos bendrovės, kurios veikia tiek transliavimo, tiek ir retransliavimo rinkose.

Anksčiau skelbta, kad už rodymo teisę didieji komerciniai TV kanalai norėtų gauti nuo 9 iki 60 centų už vieną abonentą per mėnesį.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką