„Eurostat“ duomenimis, 2020 metais visoje ES jaunuoliai tėvų namus vidutiniškai palikdavo būdami 26,4 metų amžiaus. Tačiau kiekvienoje šalyje šis rodiklis smarkiai svyruoja.
Vėliausiai – kroatai, anksčiausiai – švedai
Pavyzdžiui, yra šalių, kur jaunimas išsikrausto jau pasiekęs 30-metį. Kroatijos vidurkis – 32,4 metai, Slovakijos – 30,9 metai, Maltos ir Italijos – 30,2 metai, o portugalai nusprendžia gyventi savarankiškai sulaukę 30-ies. Anksčiausiai iš tėvų namų išsikelia danai (21,2 metai), liuksemburgiečiai (19,8 metai) ir švedai (17,5 metai).
O kaip atrodome mes ir mūsų kaimyninės šalys? Lietuvoje jaunuoliai 2020-aisiais vidutiniškai išsikeldavo būnami 25,6 metų amžiaus, Latvijoje – 26,7 metų amžiaus, o Estija atsidūrė lentelės apačioje, mat čia jaunimas išsikelia būdami 22,1 metų. O lenkai vidutiniškai išsikrausto į nuosavus namus būdami 28,1 metų amžiaus.
„Eurostat“ pastebi, kad daugumoje šiaurinių ir vakarinių ES šalių jaunuoliai tėvų namus palieka sulaukę vidutiniškai dvidešimties metų, jų pradžioje arba viduryje. O pietinių ir rytų šalyse jaunimas išsikrausto dvidešimtų metų pabaigoje arba trisdešimtmečio pradžioje.
Moterys išsikelia anksčiau
Įdomu tai, kad beveik visose ES šalyse jaunos moterys iš tėvų namų išsikrausto anksčiau nei vyrai. 2020-aisiais išimtis stebėta tik Švedijoje, kur jaunuoliai kiek anksčiau išsikraustė nei panelės.
Dažniausiai bendrą šalies vidurkį kelia vyrai. Aštuoniose ES šalyje – Kroatijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Maltoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Graikijoje – vyrai iš tėvų išsikraustė jau perkopę trisdešimtmečio ribą. O moterys pasiekusios 30 metų išsikrausto tik Kroatijoje.
Lietuva bei jos kaimynės ir čia nėra išimtis. Lietuvoje jaunuoliai vidutiniškai tėvų namus palieka eidami 26,6 metus, o moterys – 24,4 metų amžiaus. Estijoje ir Latvijoje atitinkamai būdami 22,4 ir 27,9, t. y. eidamos 21,9 ir 25,3 metus. Lenkijoje jaunuoliai savarankišką gyvenimą pradeda einami 29,2 metus, o panelės būdamos 26,9 metų amžiaus.
Kur skirtumai tarp lyčių didžiausi?
2020 m. ES lygiu vidutinis amžiaus skirtumas tarp vyrų ir moterų, kada jie palieka tėvų namus buvo 2 metai. Didžiausias yra Rumunijoje (4,5 metų), Bulgarijoje (4,2) ir Kroatijoje (3,1). O jeigu vertintume ir šalis kandidates, amžiaus skirtumai dar didesni – Šiaurės Makedonijoje jis siekia 7,3 metus, o Serbijoje – 5,3 metus.
Palyginus, mažiausias amžiaus tarpas yra Švedijoje (0,1 metų), Liuksemburge (0,4 metų) ir Estijoje (0,5 metų), kur moterys išsikrausto vėliau nei vyrai.
„Eurostat“ analitikai pastebi, kad yra stipri koreliacija tarp vidutinio amžiaus jaunų žmonių, kada jie palieka tėvų namus ir lyčių amžiaus skirtumo: šalyse, kur jaunuoliai vėliau išsikrausto, amžiaus skirtumas tarp lyčių yra didesnis.
J.Cvilkienė: lemia kultūra ir ekonomika
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė išskiria kelias dvi svarbiausias priežastys, kodėl skiriasi laikas, kada paliekama tėvų namus. Pirmiausia, jos nuomone, reikėtų žiūrėti į aspektą ir nusistovėjusias vertybes.
„Manau, kad Pietų Europos šalyse vaikai tėvų namus palieka vėliau dėl tradicijų šeimai gyventi kartu kuo ilgiau, o kitoje „Eurostat“ grafiko pusėje dominuoja skandinavų šalys, kur savarankiškumas labai vertinamas ir skatinamas“, – sakė ji.
J.Cvilikienė pastebi, kad Lietuva pagal šią statistiką atrodo arčiau šiaurinių kaimynių, tačiau beveik per vidurį, jei žiūrėtume plačiau.
„Tikiu, kad Skandinavų įtaka mūsų kraštui didelė ir didėjanti, juk turime daug verslo įmonių, kuriose dirba daug jaunų žmonių“, – kalbėjo ji.
Kitas svarbus aspektas, pasak J.Cvilikienės, yra ekonominis – reali galimybė jaunam žmogui išsikelti iš tėvų namų.
„Mūsų duomenimis, didelė dalis studentų pradeda dirbti studijuodami antrame kurse. Lietuvos aukštosios dažnai turi bendrabučius, kurie suteikia nebrangią gyvenamą vietą didmiesčiuose. Darbo galimybių, mainų programų netrūksta. Visa tai lemia geras ir gerėjančias galimybes jauniems žmonėms Lietuvoje pradėti savarankišką gyvenimą“, – tvirtino pašnekovė.
