Pernai SF sektorius augo 21 proc., finansuotų projektų suma pasiekė 278,4 mln. eurų. Šiame kontekste akivaizdžiai išsiskiria platforma PROFITUS, pernai sutelkusi 87 mln. eurų – 48 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Kasmetis augimas rodo, kad lubos dar nepasiektos, o SF vis dažniau tampa tvariu pasirinkimu tiek mažiems, tiek stambiems projektams finansuoti.
Ypatingas dėmesys tenka aukštesnės klasės NT projektams, kuriuos vis dažniau finansuoja ne bankai ar obligacijų leidyba, o būtent sutelktinio finansavimo platformos. Stiprėjanti PROFITUS tendencija – dideli, žinomi NT plėtotojai, tokie kaip „Citus“, „Realco“, „Kaita Group“, renkasi SF kaip vieną iš pagrindinių finansavimo šaltinių. Ne vienam projektui buvo sutelkta maksimali – 5 mln. eurų – ES leidžiama suma, o projektų geografija jau apima ne tik Lietuvą, bet ir tokias rinkas kaip Ispanija.
Svarbu, kad, nepaisant pernai iš rinkos pasitraukusių trijų platformų, sektorius išlieka ne tik stabilus, bet ir augantis – rinkos lyderiams tai tik pagerino veiklos tikslus. Pavyzdžiui, PROFITUS vietoj planuoto 40 proc. augimo pirmą šių metų ketvirtį fiksavo 60 proc. šuolį. Rinka natūraliai išsigrynina, NT plėtotojų ir investuotojų pasirinkimai bei konkurencinė aplinka stiprina dirbančius efektyviausiai.
Vis ryškesnė ir sektoriaus specializacija – kai kurios platformos fokusuojasi į smulkųjį verslą ir mažesnius projektus, o dideli NT plėtotojai renkasi lyderius, gebančius užtikrinti stabilumą, greitį ir lankstumą. Pajėgiausios SF platformos, tokios kaip PROFITUS, konkuruoja ne su alternatyviomis finansavimo formomis, o su tradiciniais bankais.
Investuotojams stiprus SF sektorius – tai ne tik būdas gauti gerą grąžą, bet ir priemonė amortizuoti galimus naujų mokesčių padarinius, ypač galvojant apie gerokai investicinę grąžą sumažinantį NT mokestį antram būstui.
Sektoriui lieka vienas svarbiausių uždavinių – didinti finansinį raštingumą ir paskatinti gyventojus įdarbinti vis dar bankuose laikomas milijardines santaupas. Šios pastangos jau duoda aiškius rezultatus – investuotojų paveikslas vis labiau susibalansuoja. Pavyzdžiui, sparčiai auga investuojančių moterų ir jaunimo skaičiai. Ką tik paskelbtais Lietuvos Banko duomenimis 2024-aisiais daugiau nei dvigubai augo investuojančių moterų skaičius. Taip pat labai aktyvėja iki 25 metų amžiaus investuotojų grupė – tai rodo, kad darbo rinkoje įsitvirtinę jauni žmonės pradeda aktyviai galvoti, kaip įdarbinti santaupas, nepaliekant jų pasyviai bankų sąskaitose.
