Sekite 15min Google
„Brite“ kuria natūralius energetinius gėrimus, o „Tingit“ vysto platformą, padedančią organizuoti drabužių, avalynės ir aksesuarų taisymą. „Brite“ savo verslo modelį nuo pat pradžių testavo Jungtinėje Karalystėje, o „Tingit“ pirmiausia rinkosi Lietuvą ir tik vėliau žengė į Prancūziją. Nors jų starto aplinkybės ir pasirinktos rinkos skiriasi, abiejų istorijose kartojasi tas pats principas – idėja vertę įgauna tik tada, kai ją patikrina realus klientas.
Pasak „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovės Rasos Verkauskaitės-Kazanskienės, šių lietuviškų startuolių istorijos gali atsakyti į kylančius klausimus tiems, kurie nori kurti verslą, tačiau ne visada žino, nuo ko pradėti.
„Matome, kad noras kurti verslą Lietuvoje yra stiprus. Tačiau pirmąjį žingsnį dažnai stabdo klausimai, kaip išsigryninti idėją, rasti pirmuosius klientus, sukaupti lėšų, ir abejonės, ar pavyks. „Brite“ ir „Tingit“ patirtys rodo, kad nebūtina iš karto turėti visų atsakymų – svarbu kuo anksčiau išbandyti savo sumanymą praktiškai ir mokytis iš klientų reakcijos. Būtent pirmieji bandymai padeda suprasti, ką verta tobulinti ir kuria kryptimi judėti toliau“, – sako R.Verkauskaitė-Kazanskienė.
„Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, nuosavą verslą norėtų pradėti 58 proc. 18–29 m. amžiaus respondentų, palyginti su 40 proc. visų šalies gyventojų. Kaip didžiausius iššūkius jie mini nuosavų lėšų sukaupimą, verslo idėjos išsigryninimą, klientų paiešką ir nepasitikėjimą savo jėgomis.
Idėją reikia kuo greičiau patikrinti realybėje
„Brite“ ir „Tingit“ pradžia buvo labai skirtinga. „Brite“ komandai iki pirmojo produkto prireikė beveik metų finansavimo paieškų ir savo santaupų, o „Tingit“ pirmoji minimali produkto versija buvo sukurta per vieną savaitgalį ir jau kitą dieną parodyta potencialiam partneriui.
Tačiau abiem atvejais svarbiausias momentas buvo tas pats – idėja tapo kažkuo, ką galima parodyti, išbandyti ir įvertinti.
„Pati idėja dar nebuvo verslo pradžia. Greitai supratome, kad fiziniam produktui vien idėjos neužtenka – reikia įrodyti, kad žmonės jį iš tiesų pirks. Galiausiai panaudojome savo studentiškas santaupas ir pagaminome pirmąjį produktą. Tada ir prasidėjo tikrasis verslas“, – sako „Brite“ bendraįkūrėjas Simas Jarašūnas.
Panašiai savo patirtį vertina ir „Tingit“ technologijų vadovas bei vienas iš įkūrėjų Tadas Maslauskas. Jo teigimu, būtent pradėjus veikti atsiranda informacijos, kurios neįmanoma gauti vien planuojant: realių klientų ir partnerių reakcijos labai greitai parodo, ką verta tęsti, o ką keisti.
R.Verkauskaitės-Kazanskienės įsitikinimu, tai viena svarbiausių pamokų pradedančiam verslui.
„Kartais atrodo, kad prieš pradedant reikia iki galo išgrynintos idėjos ir aiškaus plano. Tačiau dažnai būtent pirmas kontaktas su klientu padeda suprasti, ar einama teisinga kryptimi. Kuo anksčiau gaunamas realus grįžtamasis ryšys, tuo mažesnė rizika investuoti laiką ir pinigus į tai, ko rinkai iš tiesų nereikia“, – sako ji.
Pirmoji rinka turi padėti mokytis
Skirtingai abu startuoliai rinkosi ir pirmąją rinką. „Brite“ nuo pat pradžių siekė kurti globalų verslą, todėl pasirinko Jungtinę Karalystę – didelę, konkurencingą ir brandžią rinką. Pirmuosius klientus S.Jarašūnas pats kalbino Londono parduotuvėse ir kavinėse, taip tikrindamas ne tik produkto patrauklumą, bet ir tai, ar verslo modelis apskritai gali veikti tokioje aplinkoje.
„Jei gali tokioje rinkoje sukurti veikiantį modelį, turi gerą pagrindą jį pritaikyti ir kitose Europos rinkose“, – sako jis.
„Tingit“ pasirinko priešingą kelią – pradėjo Lietuvoje, kur komanda geriau pažinojo rinką ir galėjo greitai rinkti grįžtamąjį ryšį iš klientų bei taisymo paslaugas teikiančių partnerių. Tik išbandžiusi modelį vietoje, bendrovė žengė į Prancūziją.
„Nėra vieno atsakymo, ar verslą būtina pradėti Lietuvoje, ar iškart užsienyje. Tai priklauso nuo verslo modelio ir nuo to, ką konkrečiu etapu nori išmokti“, – sako T.Maslauskas.
Pasak R.Verkauskaitės-Kazanskienės, būtent tai ir yra svarbiausias kriterijus renkantis pirmąją rinką – ne jos dydis ar prestižas, o tai, kokį atsakymą ji gali duoti verslui.
„Vienam verslui naudinga kuo anksčiau išbandyti save konkurencingoje tarptautinėje rinkoje, kitam daug prasmingiau pradėti ten, kur geriausiai pažįsta klientą ir gali greitai koreguoti produktą. Svarbiausia, kad pirmoji rinka padėtų kuo greičiau suprasti, kas veikia, o kas ne“, – teigia ji.
Plėsti verta tik tai, kas jau veikia
Sulaukus pirmųjų klientų srauto, kyla pagunda augti greičiau, tačiau būtent šiame etape svarbu neperšokti kelių svarbių žingsnių. S.Jarašūno teigimu, prieš galvojant apie tūkstančius pardavimo vietų skirtingose rinkose pirmiausia reikia įrodyti, kad modelis veikia mažesniu mastu.
„Jei produkto nepavyksta parduoti 50 parduotuvių, nėra prasmės iškart galvoti apie tūkstančius parduotuvių dešimtyse rinkų. Reikia išmokti, kas veikia, ir tik tada galvoti apie mastą“, – sako jis.
Tai ypač aktualu turint omenyje, kad finansai išlieka viena didžiausių kliūčių pradedančiajam verslui. Tyrimo duomenimis, nuosavų lėšų sukaupimą didžiausiu iššūkiu įvardija 53 proc. visų norinčių kurti verslą ir 58 proc. 18–29 m. respondentų.
„Pirmiausia reikia suprasti, kokią vertę kuriame klientui, kaip veikia pasirinktas verslo modelis ir ar tokių pačių rezultatų galime pasiekti kitose rinkose. Tik tada verta daugiau investuoti į plėtrą”, – sako R.Verkauskaitė-Kazanskienė.
Augant verslui keičiasi ir paties įkūrėjo vaidmuo – šalia produkto atsiranda komandos, investuotojų, pardavimų ir viešo atstovavimo klausimai. „Tingit“ bendraįkūrėjas pripažįsta, kad pats neplanavo nei kalbėti scenoje, nei susitikti su investuotojais, tačiau augant verslui teko to išmokti.
Galiausiai abiejų startuolių patirtys veda prie tos pačios išvados – verslą augina ne vien gera idėja, o gebėjimas ją patikrinti, prisitaikyti ir pakartoti tai, kas veikia.
„Versle retai iš anksto žinome, koks bus teisingas kitas žingsnis. Dažniausiai jis paaiškėja judant – tikrinant, mokantis ir koreguojant kryptį“, – apibendrina R.Verkauskaitė-Kazanskienė.
