Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kai kurių valstybės įmonių vadovų atlyginimai slepiami po vidurkiais arba visai neviešinami

Daivio Virbicko, Daliaus Misiūno ir Manto Bartuškos atlyginimai
Daivio Virbicko, Daliaus Misiūno ir Manto Bartuškos atlyginimai
Šaltinis: 15min
15
A A

Geriausiai apmokamų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų dešimtuko atlyginimai prasideda ties 5000 eurų, tačiau dalies algos neskelbiamos, jų negalima gauti netgi žiniasklaidai paprašius. Didžiosios energetikos grupės, besididžiuojančios savo socialine atsakomybe, neskelbia valdomų įmonių finansinių ataskaitų, atlyginimų ir kitos informacijos, kurią įpareigoja teikti priimtos skaidrumo gairės.

Šiemet geriausiai apmokamu VVĮ vadovu tikriausiai yra Daivis Virbickas, elektros perdavimo tinklo operatoriaus „Litgrid“ vadovas, tačiau tikslaus jo atlyginimo sužinoti neįmanoma, nes bendrovė pateikia tik 7 vadovų atlyginimų vidurkį. Tačiau ir jis pakankamai įspūdingas – visi 7 asmenys per pirmąjį ketvirtį uždirbo vidutiniškai po 6381 eurą per mėnesį (prieš mokesčius).

Tikslus atlyginimas – paslaptis

Pagal 15min surinktus VVĮ duomenis, didžiausią atlyginimą šiemet I ketv, uždirbo Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“, valdančios Elektrėnų kompleksą, taip pat Kruonio HE ir Kauno hidroelektrinę, generalinė direktorė. Tačiau 6838 eurus siekiantį jos atlygį pakėlė gautos papildomos išmokos, siekusios beveik 1500 eurų per mėnesį.

Po jos rikiuojasi Dalius Misiūnas, „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius (6777 eurai), „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška (6401 euras), Klaipėdos valstybinių jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus (jo atlyginimas pirmą pusmetį svyravo nuo 5311 iki 6374 eurų – vidurkis 5843 eurai per mėnesį).

Apskritai visame geriausiai apmokamų VVĮ vadovų dešimtuke – 7 energetikos įmonių vadovai, net 4 jų – iš „Lietuvos energijos“ grupės. Tikėtina, kad į dešimtuką pretenduotų ir „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius, tačiau jo atlyginimas – paslaptis, bendrovė viešai iki šiol teikė tik 23 vadovaujančių asmenų atlyginimų vidurkį.

Tikėtina, kad į dešimtuką galėtų įsisprausti ir kelios savivaldybių kontroliuojamos įmonės. Pavyzdžiui, „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus Aido Ignatavičiaus atlyginimas siekia 5500 eurų.

Duomenų taip ir neatskleidė

Nors VVĮ atskleisti informaciją įpareigoja Vyriausybės patvirtintos skaidrumo gairės, tačiau kiekviena įmonė tą interpretuoja savaip, o daug įmonių keliamų reikalavimų netenkina: nepateikia svetainėje vadovo, pavaduotojų atlyginimų, nėra naujausių finansinių ataskaitų, tarpinių pranešimų.

Netgi dauguma miškų urėdijų detaliai atskleidžia atlyginimus pagal atskiras smulkias kategorijas, tačiau tokia praktika gerokai per sudėtinga tokioms bendrovėms kaip „Klaipėdos nafta“, „Litgrid“ ar „Lietuvos energijos“ grupės valdomoms atskiroms įmonėms – dalis valstybės valdomų įmonių svetainėse neskelbia nei atlygių, nei darbuotojų skaičių, pateikia senas finansines ataskaitas. O „Litgrid“ vadovo atlyginimo nepateikė netgi 15min paprašius.

15min suskaičiavo per 25 VVĮ, kurios ne tik neteikia vadovų ir jų pavaduotojų atlyginimų, bet ir finansinių ataskaitų arba jos yra senos.

Paplitęs gudravimas – dalis didžiausių VVĮ pateikia apibendrintus kelių vadovų atlyginimų vidurkius, tačiau generalinio direktoriaus atskirai – neteikia. Skaidrus informacijos pateikimas tampa kiekvienos įmonės interpretacija.

123rf.com/Euras
123rf.com/Euras

Pavyzdžiui, Lietuvos radijo ir televizijos centras pateikia apibendrintą 47 vadovų atlyginimą, kuris siekia 1856 eurus.

Visame VVĮ lobyne gana pavyzdingai atlyginimus skelbia urėdijos ir kelių priežiūros įmonės, taip pat dauguma smulkesnių įmonių. Tačiau yra ir tokių, kurios informacijos neatnaujino jau daugelį metų. Pvz., „Toksika“ duomenų neteikia nuo 2013 m., jokios informacijos negalima rasti poilsio namų „Baltija“ svetainėje, Statybos produkcijos sertifikavimo centras informacijos neatnaujino nuo 2012 m.

„Lietuvos energija“ svetainėje išsamiai ir detaliai pateikia grupės duomenis. Tačiau atskirose grupės įmonėse, tokiose kaip „Technologijų ir inovacijų centras“, „Verslo aptarnavimo centras“, „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“, „EnePRO“ ir dalyje kitų, finansinė informacija yra pasenusi, o darbuotojų atlyginimai svetainėse neskelbiami.

„EPSO-G“ pateikia naujas grupės finansines ataskaitas, tačiau grupės įmonėse, tokiose kaip „Tetas“, nepateikiami nei finansiniai rezultatai, nei atlyginimų duomenys. Žiniasklaidai paprašius grupė pateikė išsamią informaciją apie „EPSO-G“ atlyginimus.

Tad 15min surinkti atlyginimų duomenys nėra lygintini tiesiogiai – dalis įmonių pateikė 2017 m. pirmo ketvirčio duomenis, dalis pateikia tik 2016-ųjų duomenis, dalis įmonių pateikė tik apibendrintus vidurkius, o visame VVĮ sąraše yra ir tokių, kurios duomenų neteikia apskritai. Atlyginimų dydžius gali iškraipyti įvairios premijos ar vienkartinės išmokos.

Kintamas atlyginimas – įprasta praktika

Daugumoje valstybinių įmonių šalia bazinio atlyginimo mokama kintama atlyginimo dalis. Vadovams ji siekia iki 50 proc., rodo surinkti duomenys. Bendrovės aiškina, kad taip skatinama siekti organizacijoms iškeltų tikslų – finansiškai paskatinami vadovai ir darbuotojai.

Dauguma didžiųjų įmonių pirštu beda į „Hay Group“ metodiką, pagal kurią darbuotojų pareigybės suskirstomos į lygius ir turi skirtingus užmokesčio dydžio rėžius bei kintamo atlyginimo dalį.

Pavyzdžiui, „Litgrid“ bendrovėje kintama atlygio dalis darbuotojams pradedama skaičiuoti tik pasiekus minimalią 70 proc. visų individualių tikslų ribą. Kintama atlygio dalis aukščiausio lygmens vadovams sudaro iki 30 proc., visiems kitiems darbuotojams – iki 20 proc. metinio fiksuoto atlygio. „Vilniaus vandenyse“ kintamas atlygis specialistams sudaro 10 proc., vadovams – 15–30 proc.

Bazinis atlyginimas Vilniaus regiono kelių įmonėje šiemet pirmą pusmetį sudarė 83 proc., o priemokos, kintamoji dalis, priedai už tą patį laikotarpį sudarė 17 proc. Didžiausia sutikta kintamo atlyginimo reikšmė – 50 proc., taikoma „Smiltynės perkėlos“ vadovams. „Lietuvos energijoje“, priklausomai nuo grupės įmonės veiklos ir atliekamo darbo pobūdžio, kintama atlygio dalis darbuotojams gali sudaryti nuo 10 iki 40–50 proc. (rangos, prekybos, pardavimų darbo srityse).

„Darbuotojų atlyginimai bendrovėje nustatomi atsižvelgiant į kvalifikacinės grupės pareigybės lygmenį, kategoriją, atsakomybes, išdirbtą laiką, rinkos situaciją ir vidinį teisingumą. Papildomos atlygio formos skirtos įvertinti ir atlyginti už pasiektus įmonės bei asmeninius rezultatus. Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ peržiūri atlygio ir motyvacinę sistemą, todėl jau nuo kitų metų bendrovėje veiks nauja atlygio bei darbuotojų skatinimo sistema, kuria sieksime formuoti skaidrius darbuotojų motyvavimo, atlygio, veiklos valdymo ir kitus principus“, – 15min komentarą pateikė „Lietuvos geležinkeliai“.

Nekintami atlyginimai taikomi ne visiems darbuotojams – pavyzdžiui, 56 proc. Lietuvos oro uostų darbuotojų turi kintamą darbo užmokestį.

Atlyginimų skirtumas siekia 10 kartų

Lyginant vadovų atlyginimą su vidutiniu įmonės darbuotojų gegužę gautu atlyginimu, didžiausias skirtumas – 10,5 karto – fiksuojamas Lietuvos pašte. Čia generalinės direktorės Linos Minderienės atlyginimas sudarė 4751 eurą per mėnesį, kai vidutinis darbuotojų atlyginimas gegužę siekė 453 eurus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Paštininkas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Paštininkas

Antroje vietoje rikiuojasi Lietuvos geležinkeliai, čia vadovas uždirba 5,5 karto daugiau už vidutinį įmonės atlyginimą, panašus skirtumas ir „Lietuvos energijos gamyboje“ (5,4 karto).

Gegužę vienus didžiausių atlyginimų Lietuvoje darbuotojams išmokėjusi „EPSO-G“ – po 9149,4 eurų – dominuoja visame VVĮ sąraše. Po jos rikiuojasi antrinė įmonė „Litgrid“, vidutiniškai gegužę mokėjusi 3393 eurų atlyginimus. Bendrovių vidutinius atlyginimus per mėnesį pakėlė kartą per metus išmokamos kintamosios atlygio dalys. Pvz., „Litgrid“ patikslino, kad I ketv. vidutinis atlyginimas siekė 1338 eurus, o „EPSO-G“ pernai darbuotojams vidutiniškai mokėjo 2609 eurus ir patikina, kad tai mažiau nei vidutiniškai rinkoje už analogiškas kompetencijas mokami atlyginimai.

Toliau didžiausius atlyginimus mokančių VVĮ sąraše rikiuojasi „Oro navigacija“ (2838 Eur), „Lietuvos energija“ (2268 Eur), Vilniaus kogeneracinė jėgainė (2194 Eur), Lietuvos dujų tiekimas (2194 Eur), Klaipėdos uostas (2006 Eur) ir Lietuvos oro uostai (1977,85 Eur).

Kodėl moka didelius atlyginimus

Atskiros VVĮ įvairiai aiškina, kodėl jų mokami atlyginimai viršija rinkos vidurkius.

„Regitra“ vykdo pakankamai specifinę veiklą, kuriai įgyvendinti reikia siauros srities aukščiausio lygio profesionalų, turinčių unikalius gebėjimus ir atitinkamą kvalifikaciją. Taigi, mokamas darbo užmokestis privalo atitikti šiems darbuotojams keliamus reikalavimus. Aukštas apmokėjimas už darbą yra naudojamas kaip korupcijos prevencijos priemonė“, – teigiama bendrovės komentare 15min ir pažymima, kad mokesčiai nuo atlyginimų pildo valstybės biudžetą.

Lietuvos oro uostai aiškina, kad veikia didžiuosiuose miestuose ir dirba daugiausia aukštos kvalifikacijos specialistai.

„Litgrid“ didelius atlyginimus aiškina darbo specifika, ir lygina, kad Europoje už panašias atsakomybes mažiau moka tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.

„Litgrid“ dirba tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Didelė dalis pareigybių – specifinės ar unikalios visoje šalyje, dėl kai kurių specialistų konkuruojame ne Lietuvoje, o visoje Europoje. Visi darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą, tarp jų – 9 mokslo daktarai. Darbininkiškų profesijų bendrovėje nėra“, – teigia „Litgrid“ Komunikacijos skyriaus vadovė Vilija Railaitė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Valstybinė įmonė „Oro navigacija“
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Valstybinė įmonė „Oro navigacija“

„Oro navigacija“ yra vienintelė oro navigacijos paslaugų teikėja Lietuvoje. Mūsų šalyje nėra panašios įmonės nei privačiame, nei valstybiniame sektoriuje, su kuria, remiantis objektyviais kriterijais, galėtume palyginti rinkos vidurkį“, – teigia VĮ „Oro navigacija“ komunikacijos vadovas Vytautas Beniušis ir lygina, kad tarp 38 šalių daugiau už lietuvius skrydžių vadovai uždirba 28-iose šalyse.

Klaipėdos uostas vertina, kad generalinio direktoriaus atlyginimas yra gerokai mažesnis už kaimyninių uostų vadovų uždarbius. O darbuotojai daugiau nei rinkoje uždirba dėl specifinės kvalifikacijos – jūrininkai, locmanai, laivų eismo tarnybos darbuotojai.

„Šiame segmente dėl darbuotojų konkuruojame su jūrininkais, dirbančiais jūroje, kurių atlyginimai, mūsų žiniomis, net keletą kartų didesni. Beje, dar praėjusių metų pradžioje kai kurių Uosto direkcijos vadovų atlyginimai viršijo įmonės generalinio direktoriaus atlyginimą“, – teigiama uosto komentare ir pažymima, kad atlyginimai artėja prie tarptautinių vidurkių.

informacija
LIETUVOS ENERGIJOS GAMYBA, AB
Vadovas: Eglė Čiužaitė Darbuotojų sk.: 397 2015m . Pajamos: > 100 mln. Eur
LITGRID, AB
Vadovas: Daivis Virbickas Darbuotojų sk.: 245 2015m . Pajamos: 50 - 100 mln. Eur
LIETUVOS GELEŽINKELIAI, AB
Vadovas: Mantas Bartuška Darbuotojų sk.: 9170 2015m . Pajamos: > 100 mln. Eur
Komentarai: 15
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką