Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 07 04, 08:28

Kaip atrodo geriausios pensijų sistemos ir ko trūksta Lietuvoje?

Vienas geriausių pensijų sistemų pasaulyje turi Islandija, Danija ir Olandija, rodo pasauliniai pensijų indeksai. Šiose šalyse daug dėmesio skiriama privačiam kaupimui, o jų gyventojų gaunamos pajamos senatvėje siekia apie 70-90 proc. iki tol buvusio atlyginimo, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. Kaip šių valstybių gyventojams pavyksta užtikrinti tokį pajamų lygį ir ko galima iš jų pasimokyti?
Taupymas
Taupymas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Nors 3 iš 4 Lietuvos gyventojų tikisi, kad orią pensiją jiems turėtų užtikrinti valstybė, realybėje daugelis išėjusiųjų į pensiją gauna vidutiniškai apie 40–50 proc. ankstesnių pajamų siekiančią „Sodros“ išmoką. Tačiau net ir ekonomiškai stiprios valstybės ne visada gali užtikrinti pensijų išmokas, kurios visiškai patenkintų gyventojų poreikius senatvėje. Į finansiškai aprūpintą ateitį dažnai tenka investuoti patiems gyventojams, taip pat prisidėti ir jų darbdaviams“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

T.Gudaičio teigimu, itin didelėmis pensijomis garsėjančioje Olandijoje valstybės mokamos pensijos dalis sudaro apie 20 proc. iki tol buvusio atlyginimo. Tačiau galutinė išmoka, kurią šios šalies gyventojas gauna pensijoje, siekia vidutiniškai apie 90 proc. iki tol buvusių pajamų, o didžiąją dalį to sudaro privačiai sukauptos lėšos.

Reikšmingai prisideda darbdaviai

Pasauliniame pensijų indekse, kurį sudaro tarptautinė kompanija „Mercer“ kartu su CFA institutu, geriausia pensijų sistema tarp 43 valstybių – Islandijoje.

Remiantis pensijų sistemų analize, šioje šalyje valstybės mokama bazinė pensija sudaro apie 10 proc. nuo vidutinio atlyginimo, o priedas už stažą dar gali pridėti iki 15 proc. siekiančią pensijos dalį. Tuo metu likę 70 proc. užtikrinami iš profesinių pensijų fondų išmokų, prie kurių privalo prisidėti ir darbuotojas, ir darbdavys. Į profesinius pensijų fondus Islandijos gyventojai nukreipia iki 4 proc. savo darbo užmokesčio, o darbdaviai prisideda dar 6 proc. Per visą kaupimo laikotarpį šios lėšos yra investuojamos.

„Islandijoje, kaip ir Lietuvoje, kaupiant privačiai taikomos mokestinės lengvatos. Jei darbuotojo įmokos dalis neviršija 4 proc., šios lėšos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, taip pat neapmokestinama ir pensijų fondų investicinė grąža“, – sako T.Gudaitis.

Nuo 2000 m. Islandijoje veikia ir savanoriški pensijų fondai, į kuriuos įmokas gali pervesti tiek darbuotojai, tiek jų darbdaviai. Bendras pensijų fonduose sukauptas turtas 2021 m. sudarė 190 proc., palyginti su šios šalies BVP. Vienam suaugusiam islandui vidutiniškai teko apie 160 tūkst. eurų pensijų fonduose esančių lėšų.

Didžiausias sukauptas finansinis turtas − pensijų fonduose

Danijoje bei Olandijoje darbdavių ir gyventojų bendradarbiavimas taip pat yra reikšmingas veiksnys, rodo atlikti palyginimai. Kitaip nei Islandijoje, Olandijoje darbdaviai savo darbuotojams neprivalo mokėti įmokų į privačius pensijų kaupimo fondus, tačiau nepaisant to, apie 90 proc. vis tiek jas moka.

Danijoje, kaip ir Islandijoje, įprasta, kad darbdavio indėlis į privačius fondus yra didesnis nei darbuotojo – darbdavys čia dažniausiai sumoka apie du trečdalius įmokos.

„Papildomas kaupimas ateičiai danams atsiperka su kaupu – vieno vyresnio nei 15 m. amžiaus Danijos gyventojo sukauptas finansinis turtas vidutiniškai sudaro apie 175 tūkst. eurų, antroje vietoje pagal šį rodiklį ES šalyse yra olandai. Didžiąją dalį jų sukaupto finansinio turto sudaro pensijų fondų lėšos“, – pastebi T.Gudaitis.

Sąlygos gauti vakarietiškas pensijas

Savo ataskaitoje apie pensijas „Mercer“ išskiria kelis geros pensijų sistemos kriterijus, tarp kurių yra bazinės pensijos užtikrinimas, platus dirbančių gyventojų įtraukimas į privatų kaupimą (apie 80 proc. darbingo amžiaus gyventojų), santykinai daug sukaupto turto – 100 proc. nuo BVP ir daugiau.

Pasak T.Gudaičio, Lietuvoje privačiam pensijos kaupimui sudarytos panašios, o kai kuriais atžvilgiais ir geresnės sąlygos, palyginti su kitomis Vakarų šalimis. Norint tuo pasinaudoti, reikalingas aktyvesnis ir platesnis pačių dirbančiųjų ir jų darbdavių dalyvavimas.

„Ne visi gyventojai išnaudoja privataus kaupimo galimybes. Kai kurie yra sustabdę kaupimą II pakopos pensijų fonde, nors kaupdami ten papildomai gauna valstybės paskatą. Be to, šiuo metu tik maždaug kas dešimtas dirbantysis išnaudoja kaupimo galimybę III pakopos pensijų fonduose, prie to kol kas prisideda tik nedaugelis šalies darbdavių“, – pastebi banko atstovas.

Pasak T.Gudaičio, siekiant tvarios pensijų sistemos, kuri po kelių dešimtmečių užtikrintų pakankamas pajamas senatvėje daugeliui šiandienos dirbančiųjų, reikalingas aktyvesnis gyventojų dalyvavimas ir darbdavių indėlis.

Lietuvoje veikiančiuose II ir III pakopos pensijų fonduose šalies gyventojai šiuo metu yra sukaupę kiek daugiau nei 5 mlrd. eurų, tai šiuo metu sudaro apie dešimtadalį šalies BVP.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką