4 proc. per metus – pakankamas metinis pelningumas daugeliui Lietuvos investuotojų, pastebi bankas.
„Jeigu palygintume investavimo tendencijas 2007-aisiais ir 2017-aisiais, pamatytume didžiulių skirtumų. Prieš dešimtmetį gyventojai lėšas nukreipdavo į itin rizikingas kryptis, tikėdamiesi greitos ir itin didelės grąžos iš savo investicijų. Investuotojai lengvai susigundydavo didelių grąžų pažadais ir nuvertindavo rizikos faktorių“, – sako „Swedbank“ Pensijų ir investavimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.
Pasak jo, dabartinis investuotojo paveikslas pasikeitęs. Investuotojai yra pasimokę iš krizės arba susipažinę su kitų investuotojų skaudžiomis patirtimis.
Šalies gyventojai šiemet I ketvirtį buvo sukaupę 35,5 milijardo eurų finansinio turto, rodo Lietuvos banko duomenys.
Iš jų 12,9 milijardo eurų sudarė indėliai ir grynieji pinigai, ši dalis pastaruoju metu tik augo.
Į biržoje esančias akcijas gyventojai tebuvo investavę 589 milijonus eurų (prieš dvejus metus – 634 mln. eurų). Tačiau gyventojai valdė maždaug 11,7 milijardų eurų vertės biržoje nelistinguojamų bendrovių akcijų. Pensijų fonduose gyventojai buvo sukaupę 2,7 milijardo eurų.
Investuoja į NT arba užsienyje
Investavimo ekspertas išskiria keletą investavimo tendencijų, ryškiausia iš jų – investuotojų noras rinktis investavimo specialistų valdomus sprendimus.
„Pastebime, kad klientai vis dažniau renkasi investuoti ne į atskirą pavienį produktą, pavyzdžiui, konkrečios įmonės akcijas ar aukso rinką, bet ieško labiau valdomo sprendimo, kuris atitiktų jų mažesnės rizikos apetitą. Pastaruoju metu ypač populiarėja akcijų fondų fondai – jie siūlo aukštą investicijų diversifikaciją ir sumažina galimus vertės svyravimus, tad yra saugesnė investicija“, – aiškina L.Grinevičius.
Susidomėjimas rizikingesnėmis investavimo alternatyvomis taip pat auga – daugiau laisvų lėšų turintys šalies gyventojai kaip prioritetinę investavimo kryptį vis dar renkasi nekilnojamą turtą, tikėdamiesi uždirbti arba iš nuomos, arba iš turto vertės prieaugio.
„Tai – pakankamai rizikinga sritis investicijai, nes NT sandorių ir nuomos kainos sunkiai prognozuojamos, yra labai veikiamos paklausos ir pasiūlos santykio bei lūkesčių, tad uždarbis nebūtinai yra garantuotas“, – sako L.Grinevičius.
Investuojantieji į akcijas dažniau renkasi investuoti užsienyje, kadangi vietos rinkoje akcijų pasiūla nėra didelė.
Didesnį rizikingumą L. Grinevičius įžvelgia ir madingose naujose investavimo srityse. Viena tokių – tai kriptovaliutos.
„Pastaraisiais metais buvo fiksuojamas didžiulis kriptovaliutų vertės augimas. Tačiau neseniai įvykusios vertės korekcijos, kai akimirksniu šių valiutų vertė smuktelėjo dešimtis kartų, atskleidžia, jog tokios mados gali būti labai rizikingos. Investuojantys į tokias naujoves turėtų sau užduoti klausimą – kas nutiktų, jei šiai investicijai skirtų lėšų netekčiau, ar galiu toleruoti tokią aukštą riziką“, – pataria L.Grinevičius.
