Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 21, 20:00

Kaip Europos bankai pasiruošę sunkmečiui? Prižiūrimi griežčiau, dirba pelningiau, bet rizikų išlieka

Probleminių bankų pertvarkymą euro zonos mastu koordinuojančios Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pirmininkė Elke Konig tvirtina, kad šiuo metu didieji bendrijos bankai yra pelningesni negu anksčiau, o jų balanso kokybė geresnė. Be to, apie bankų finansinę būklę žinoma kur kas daugiau nei prieš finansų krizę 2008 metais. Vis dėlto energetinė krizė, įvairūs politiniai sprendimai gali kelti rizikų ir bankų sektoriui.
Pinigai
Bankai / 123RF.com nuotr.
Temos: 2 Briuselis Bankas

Probleminių bankų pertvarkymą euro zonos mastu koordinuojančios Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pirmininkė Elke Konig žurnalistams Briuselyje tvirtino, kalbant apie artėjančią krizę, esame keistoje situacijoje.

Bendrosios pertvarkymo valdybos nuotr. /Elke Konig
Bendrosios pertvarkymo valdybos nuotr. /Elke Konig

Nors vienos tendencijos bankams yra naudingos, kitos priešingai – kelia tam tikrų rizikų.

„Galėtume sakyti, kad miegokite gerai, nes vertinant bendrą vaizdą, bankai šiuo metu turi patikimus ir tvirtus balansus. Bankai pelningesni negu jie buvo, balanso politikos kokybė geresnė. Manau, kad iš principo tai geras ženklas ir taip pat investicijos į rizikos valdymą atsipirko“, – susitikime su žurnalistais, kuris vyko BPV surengtos konferencijos „Europos bankai: pertvarkytini ir pasiruošę krizei“ metu, sakė E.Konig.

BPV valdybos narys Boštjanas Jazbecas konferencijoje atkreipė dėmesį į dar vieną pranašumą prieš 2008 metus – šiuo metu apie bankų finansinę būklę žinoma kur kas daugiau nei prieš finansų krizę.

„Ne tik nebuvome pasiruošę 2008 m. finansiniam krachui, bet ir, atvirai pasakius, nežinojome, kas vyksta didžiuosiuose Europos bankuose. Nebuvo tinkamos priežiūros, Europos priežiūros institucijos ir bankų pertvarkymo sistemos.

Taigi šiandien, jei ir tiesa, kad trūksta kai kurių Bankų sąjungos reguliavimo sistemos elementų, bent jau turime sistemą, kuria remdamiesi galime stebėti pažangą ir nustatyti spragas“, – pabrėžė jis.

Apžvelgdama dabartines ekonomines tendencijas E.Konig pridūrė, kad bankams gera žinia yra ir Europos centrinio banko (ECB) pradėtos didinti bazinės palūkanų normos, kurios jau perkopė nulį ir šiuo metu siekia 0,75 proc.

Bankai pelningesni negu jie buvo, balanso kokybė geresnė. Manau, kad iš principo tai geras ženklas ir investicijos į rizikos valdymą atsipirko.

„Gali būti pereinamasis laikotarpis, kai viena balanso pusė juda greičiau nei kita, bet iš principo teigiamos palūkanų normos yra geras ženklas. Tačiau tuomet eikime prie geopolitinės situacijos – infliacija ne tik didina kredito riziką, bet ir verčia taupyti namų ūkius, o kai taupai, gali būti sunkiau aptarnauti savo paskolas“, – atkreipė dėmesį E.Konig.

O šalia šių visų tendencijų dar yra geopolitinė situacija bei Europoje, sparčiau nei JAV ir Azijoje, augančios elektros kainos. Tai gali turėti įtakos ne tik Europos pramonės pelningumui, bet ir konkurencingumui.

„Vokietijos pramonės energijos suvartojimas mažėjo liepą ir rugpjūtį, bet mažėjo ne dėl to, kad įmonės rado naujų energijos šaltinių, o dėl to, kad kai kurios jų mažino savo gamybą. Ką tai gali lemti? Kol kas atrodo, kad vyriausybės gyvena pinigų leidimo nuotaikomis, jos skiria paramą, bet tai negali amžinai tęstis. Judame į sudėtingą teritoriją ir sunku pasakyti, ar bankai yra visiškai apsaugoti. Ar tai reiškia, kad pamatysite bankus žlungant didele apimtimi? Nežinau, aš taip nemanau. Bet ekonominė situacija darosi vienareikšmiškesnė“, – komentavo E.Konig.

„Scanpix“ nuotr./Vokietijos pramonė
„Scanpix“ nuotr./Vokietijos pramonė

Jos nuomone, energijos kainos nėra didelis iššūkis bankams, tačiau energijos krizės pasekmės tokiu iššūkiu jau gali tapti.

Didieji bankai būtų pertvarkomi saugant mokesčių mokėtojų pinigus

2015 metais Bendros pertvarkymo valdyba buvo sukurta siekiant pasimokyti iš 2008 metų finansinės krizės ir užtikrinti, kad ant žlugimo slenksčio atsidūrę dideli Europos Sąjungos (ES) bankai galėtų būti restruktūrizuojami, padarant kuo mažesnį poveikį ES šalių ekonomikai bei viešiesiems finansams.

Ne tik nebuvome pasiruošę 2008 m. finansiniam krachui, bet ir, atvirai pasakius, nežinojome, kas vyksta didžiuosiuose Europos bankuose.

Kitaip tariant, tuo atveju, jei didelis ES bankams atsiduria ant žlugimo ribos, BPV pirmiausia įvertina, ar jo veiklą reikėtų tęsti dėl viešojo intereso. Jei viešojo intereso nėra – bankas likviduojamas. Jei yra, BPV ekspertai stengiasi per savaitgalį banką pertvarkyti taip, kad jis galėtų toliau veikti, o tam pasitelkiamos kelios priemonės: verslo pardavimas, laikinojo banko sukūrimas, turto atskyrimas ar gelbėjimas privačiomis lėšomis.

Valdyba iš viso prižiūri 120 didžiųjų ES bankų, o vienas svarbiausių šios institucijos tikslų – užtikrinti, kad didžiųjų bankų gelbėjimui nereikėtų panaudoti mokesčių mokėtojų lėšų, kaip tai teko daryti per praėjusią finansinę krizę.

Dėl šios priežasties iš anksto yra parengiami pertvarkymo planai kiekvienam bankui. BPV taip pat valdo 66 mlrd. eurų fondą, kurį sudaro bankų įnašai – ne mažiau kaip 1 proc. nuo padengtų indėlių. Nors jis skirtas bankų pertvarkymui, panaudoti šių lėšų iki šiol neprireikė.

Beje, jei ant žlugimo ribos atsiduria mažesni bankai, jais jau rūpinasi tų šalių institucijos.

Nuo 2015 metų BPV pervarkė tik kelis bankus – Ispanijos „Banko Popular“, kurį pardavė bankui „Santander Group“, taip pat sankcijų pakirsto rusiško „Sberbank“ banko padalinius Slovėnijoje ir Kroatijoje. Šio banko padalinį Austrijoje nuspręsta uždaryti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sberbank iškaba
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sberbank iškaba

Tačiau, ar institucija pajėgtų suvaldyti situaciją, jei vienu metu ant žlugimo ribos atsidurtų keletas ar daugiau didelių bankų?

„Viskas priklauso nuo tipo ir dydžio. Manau, kad pamatysime kai kurių bankų žlugimą, galbūt daugiau nei matėme praeityje, bet turėtume su savo įrankiais ir pasiruošimu, ir faktu, kad mes turime BPV fondą ir bankų MREL reikalavimus, suvaldyti situaciją. Galima kiekvieną sistemą privesti prie tokio taško, kad ji neveiktų, bet būkime realistai – kai turėjome pertvarkyti „Banko Popular“, dirbome tik trečius metus ir buvome gerai pasiruošę – bet ne taip gerai, kaip esame dabar“, – teigė BPV pirmininkė.

Tiesa, paklausta, ar bankai išmoko 2008 metų krizės pamokas, E.Konig priminė, kad keičiantis kartoms, klaidas esame linkę kartoti.

„Manau, kad bankai savo pamokas išmoko. Tačiau 2008-ieji buvo prieš daugiau nei 10 metų ir kartais kiekviename sektoriuje jauti, kad po 10 metų pradedi kartoti senąsias gerąsias klaidas ir vėl, nes ateina nauja komanda.

Bet, manau, kad bankai vis dar turi labai ryškius prisiminimus apie 2008 metų krizę ir kai kalbu su komanda, žmonės taip pat vis dar turi ryškius prisiminimus apie finansų krizę“, – apibendrino E.Konig.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką