Patraukli kaina kelia įtarimų tiekėjams
Kai kurias prekes internetinėse parduotuvėse galima įsigyti pigiau nei įprastose. Siūlyti mažesnę kainą joms leidžia sutaupomos lėšos, kurias įprastos parduotuvės išleidžia patalpų išlaikymui. Tačiau specialistams kelia nerimą ženklus kainų skirtumas tarp tų pačių gamintojų prekių skirtingose parduotuvėse.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, 2011 m. tarnyba sulaukė 170 skundų dėl internetinės prekybos, o 2012 m. šis skaičius išaugo iki beveik 300. Viena dažniausių skundų – nekokybiškos prekės ar paslaugos.
Pasak bendrovės „SirowaVilnius“, tiekiančios prekes Lietuvos kosmetikos ir parfumerijos tinklams, Kosmetikos ir parfumerijos skyriaus vadovės Dalios Stankevičiūtės, žymūs gamintojai kelia aukštus reikalavimus ne tik produktų kokybei bet ir prekybininkams. Dėl šios priežasties jų produkcija platinama per oficialius tiekėjus ir patenka tik į autorizuotų parduotuvių lentynas ar interneto svetaines. Jos teigimu, situacija, kai prabangaus prekės ženklo produktas parduodamas už kelis kartus mažesnę nei rinkos kainą, yra įtartina.
„Perkant prabangią prekę už itin mažą kainą rizikuojama susidurti su dviem problemomis: produktas laikomas ir eksploatuojamas netinkamai, todėl nukenčia jo kokybė arba neaiški gaminio kilmė suteikia pagrindo manyti, kad jis yra suklastotas. Tiek vienu, tiek kitu atveju pirmiausia nukenčia pirkėjas,“ – sakė D.Stankevičiūtė.
Per pigu, kad būtų kokybiška
Muitinės departamento duomenimis, dalis suklastotų prekių į Lietuvą patenka užsakant jas tiek užsienio, tiek Lietuvos internetinėse parduotuvėse, kurios pigias prekes atsiveža iš trečiųjų šalių. Anot Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresniosios inspektorės Alinos Tuguši, pernai metais buvo užfiksuotas 371 suklastotų prekių sulaikymo protokolas.
„Didžiausia problema, kuri lemia klastočių patekimą į rinką ir pirkėjų rankas yra menkas sąmoningumas. Susivilioję patrauklia kaina žmonės net nepagalvoja, kad tokia kaina neatitinka rinkos tendencijų, o prekė gali būti suklastota,“ – kalbėjo muitinės atstovė.
Tačiau klastotės nėra vienintelė problema elektroninėje erdvėje. Neretai bandoma į šalį įvežti nekokybiškas ar kokybės reikalavimų nebeatitinkančias prekes. Tuo naudojasi apsukrūs smulkesni prekeiviai, kurie superka besibaigiančio ar pasibaigusio galiojimo prekes, dažniausiai kosmetikos ir parfumerijos gaminius ar vaistus, ir parduoda už itin patrauklią kainą.
Dažniausiai tokios „paralelinės“ arba „pilkosios“ rinkos klesti būtent internete. Pasak kosmetikos ir parfumerijos prekių platintojo „Fragrances International“ generalinio direktoriaus Alano Levino, internete gausu parduotuvių, kurios elgiasi būtent taip.
„Didžioji dalis pigiomis prekėmis klientus viliojančių elektroninių parduotuvių neturi leidimo prekiauti garsiais prekių ženklais, todėl superka kokybės reikalavimų nebeatitinkančią produkciją ir siūlo ją pirkėjams įsigyti kelis kartus pigiau,“ – sakė A.Levinas.
Gamintojai savo produkciją ženklina specialiais kodais. Juose nurodomas ne tik originalios gamybos linijos numeris, bet ir tai, kurioje valstybėje buvo pagamintas ir kokios valstybės rinkai skirtas produktas, - sakė D.Stankevičiūtė.
Anot jo, kokybiškas prekes galima įsigyti tik oficialiuose prekybos tinkluose ir jų interneto svetainėse.
„Autorizuoti prekybos tinklai produkciją įsigyja iš oficialių tiekėjų, kurie yra sudarę sutartis su tiesioginiais gamintojais, o ne perpardavėjais. Tai bene vienintelis garantas, kad pirkėją pasieks kokybiška prekė,“ – sakė A.Levinas.
Nuolatinė kova su nekokybiška produkcija
Anot D.Stankevičiūtės, su prekių klastotojais ir „paraleline“ prekyba kovoja ir patys gamintojai.
„Siekdami padėti vartotojams atskirti klastotę nuo originalios prekės gamintojai savo produkciją ženklina specialiais kodais. Juose nurodomas ne tik originalios gamybos linijos numeris, bet ir tai, kurioje valstybėje buvo pagamintas ir kokios valstybės rinkai skirtas produktas,“ – pasakojo specialistė.
Pasak jos, atsakingoms tarnyboms šis numeris leidžia nustatyti, ar nebandoma prekės į šalį įvežti nelegaliai.
„Sulaikę suklastotų prekių siuntą nedelsiant apie tai pranešame oficialiems prekių ženklų atstovams ir tuomet tokios prekės yra sunaikinamos. Taip stengiamės nuo klastočių patekimo į rinką apsaugoti tiek prekybininkus, tiek pačius pirkėjus, kurie neretai, net nenutuokia, kad įsigijo padirbtą gaminį,“ – pasakojo muitinės atstovė. Inspektorė pastebi, kad tokiu atveju pirkėjas ne tik negauna norimos prekės, bet ir praranda sumokėtus pinigus – taigi nukenčia dvigubai.
Pasak A.Levino, prieš perkant internetu svarbu pasidomėti ir pačiu produktu, sužinoti, kas yra oficialus jo platintojas konkrečioje valstybėje, kuriose prekybos vietose galima jį įsigyti.
„Kai kurios internetinės parduotuvės savo svetainėje patalpina iš oficialių gamintojų internetinių puslapių nukopijuotą medžiagą ir taip siekia sukurti įspūdį, jog prekiauja originalia produkcija, tačiau pasidomėjus paties gamintojo teikiama informacija, gali paaiškėti, kad tokiai elektroninei parduotuvei ji netiekiama. Vadinasi tai arba klastotė, arba „pilkojoje“ rinkoje įsigyta oficialiai nebeeksploatuojama prekė,“ – sakė A. Levinas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Maisto produktų, turizmo ir rekreacinių paslaugų departamento direktorė Neringa Ulbaitė vartotojams pataria pasidomėti įmonių patikimumu, paieškoti kitų vartotojų atsiliepimų internete ar vartotojų teises ginančių valstybės institucijų tinklalapiuose, taip pat pasitikrinti, ar įmonė nėra bankrutavusi. Anot jos, nemažiau svarbu išsaugoti visus su pirkimu ir pinigų pervedimu susijusius dokumentus, kurie prireikus gali tapti svarbiu įrodymu apie prekybą nekokybiška produkcija.
