Sekite 15min Google
1. JAV ekonomika auga
JAV ekonomika auga gana sparčiai, atsižvelgiant į pastarųjų metų šalies ekonomikos istorinius rodiklius.
Naujausiais duomenimis, JAV bendrasis vidaus produktas (BVP), kuriuo ekonomistai matuoja šalies ekonomikos dydį, šiuo metu auga 2,2 proc. metiniu tempu.
Nuo 2024 m. pabaigos, prieš pat Trumpui pradedant antrąją prezidento kadenciją, JAV ekonomika iš viso išaugo apie 3,2 proc.
Tai didesnis augimas nei bet kurios kitos Didžiojo septyneto (G7) grupei priklausančios didžiosios ekonomikos per tą patį laikotarpį.
JAV ekonomika augo sparčiau, nei prognozavo Tarptautinis valiutos fondas (TVF) iškart po to, kai 2025 m. balandžio 2 d. Trumpas paskelbė apie naujus plataus masto muitus į JAV įvežamoms prekėms.
Tuo metu TVF sumažino ekonomikos augimo prognozes, nurodydamas, kad Trumpo įvesti importo muitai neigiamai paveiks investicijas ir vartojimą.
Vis dėlto svarbu pažymėti, kad vėlesniais mėnesiais prezidentas gerokai sušvelnino muitus, todėl jų poveikis ekonomikai buvo mažesnis, nei iš pradžių tikėtasi.
2. Infliacija vėl paspartėjo
Daugelis Amerikos rinkėjų per 2024 m. prezidento rinkimus norėjo nubausti Joe Bideną, laikydami jį atsakingu už gyventojams tekusius sunkumus dėl smarkiai išaugusių kainų po pandemijos.
Šiuo metu metinė infliacija JAV siekia 3,7 proc. Tai gerokai mažiau nei 2022 m., kai J. Bideno prezidentavimo laikotarpiu infliacija buvo pasiekusi 9 proc., tačiau daugiau nei 3 proc., kuriuos D.Trumpas paveldėjo 2025 m. sausį, pradėjęs antrąją kadenciją.
Ekonomistų vertinimu, JAV infliacija būtų mažesnė, jei D.Trumpas, sugrįžęs į prezidento postą, nebūtų įvedęs naujų muitų.
Prie infliacijos augimo JAV taip pat prisidėjo karas su Iranu, paveikęs pasaulines energijos kainas. Dėl jo smarkiai sutriko naftos ir degalų tiekimas iš Artimųjų Rytų.
3. Namų ūkių pajamų augimas sulėtėjo
Vidutinės JAV namų ūkių pajamos prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu vis dar auga.
2025 m. infliaciją įvertinusios vidutinės namų ūkio pajamos padidėjo 2,6 proc. ir siekė 87 460 JAV dolerių – tai didžiausias rodiklis per visą istoriją.
Tačiau Ekonominės politikos ir mokesčių instituto (ITEP) ekspertų grupė įvertino bendrą šių veiksnių poveikį JAV namų ūkiams:
- D. Trumpo mokesčių mažinimas;
- papildomų vyriausybės subsidijų, dėl kurių milijonams amerikiečių sveikatos draudimas buvo pigesnis, galiojimo pabaiga;
- didesnis, nei tikėtasi, kainų augimas per antrąją D. Trumpo kadenciją, įskaitant susijusį su muitais ir karu su Iranu
ITEP išvada – vidutinei namų ūkių pajamų grupei priklausantys amerikiečiai 2026 m. vidutiniškai turės apie 1 700 JAV dolerių mažiau, nei būtų turėję, jei šių pokyčių nebūtų buvę. Tuo metu penktadaliui mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių finansinė padėtis bus vidutiniškai apie 750 JAV dolerių prastesnė.
Priešingai, apskaičiuota, kad turtingiausias 1 proc. gyventojų vidutiniškai turės 12 560 JAV dolerių daugiau nei būtų turėję, pirmiausia dėl D. Trumpo mokesčių mažinimo.
4. Darbo vietų kūrimas sulėtėjo
D.Trumpas prognozavo, kad dėl jo įvestų muitų Amerika bus „užtvindyta darbo vietomis“, nes gamybos įmonės steigs naujas gamyklas JAV teritorijoje, siekdamos išvengti jų produkcijai taikomų muitų.
Nuo tada, kai D.Trumpas sugrįžo į Baltuosius rūmus, JAV ekonomikoje kas mėnesį vidutiniškai sukuriama po 34 tūkst. darbo vietų.
Tačiau tai gerokai mažiau nei per paskutinius J.Bideno prezidentavimo metus, kai kas mėnesį vidutiniškai buvo sukuriama po 122 tūkst. darbo vietų.
5. Skolinimosi kaina didėja
Antrosios D.Trumpo kadencijos metu JAV vyriausybės skolinimasis išaugo, o tam įtakos iš dalies turėjo reikšmingas mokesčių mažinimas.
JAV federalinio biudžeto deficitas – skirtumas tarp valstybės gaunamų mokestinių pajamų ir išlaidų – per metus iki 2026 m. rugsėjo siekė 2 trln. JAV dolerių. Tai sudaro apie 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prognozuojama, kad iki 2030 m. JAV biudžeto deficitas viršys 8 proc. BVP.
Toks didelis valstybės skolinimasis savaime prisideda prie JAV BVP augimo.
Tačiau Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, kad pernelyg didelis JAV vyriausybės skolinimasis deficitui finansuoti ir sparčiai auganti valstybės skola didina būsimos finansų krizės riziką. Tokia krizė smarkiai pakenktų daugumai Amerikos namų ūkių.
