„INVL Asset Management“ atstovų teigimu, Rusijos-Ukrainos karas labiausiai jaudina šalia esančias valstybes. Kadangi investuojama visame pasaulyje, akcijų rinkose nebuvo fiksuota didelio nuosmukio. Bendras pasaulio akcijų kritimas vakar buvo apie 2-3 proc., arčiau konflikto šalių esančių šalių akcijų rinkos krito 4-5 proc.
„Nustebino rinkų greitis, kaip greitai jos nustojo nervintis ir jau vakarop rinkos pradėjo kilti. Šiandien matome, kad didžioji dalis kritimo, kuris buvo fiksuotas vakar, eliminuotas“, – pastebėjo finansų ekspertas V.Rūkas.
„Rinkos yra ciniškai racionalios. Šitas baisus karas, kuris vyksta Ukrainoje ir kurį sukėlė Rusija, šių dviejų šalių dydis kapitalo rinkose yra minimalus“, – pridūrė jis.
Rusijos akcijos pasauliniame kontekste sudaro apie 0,5-0,6 proc. visos vertės. Ukrainos akcijų rinkos vertė yra dar mažesnė.
V.Rūkas atkreipė dėmesį, kad JAV akcijų rinkos, kuri daro gerokai didesnę įtaką II pakopos pensijų fondų rezultatams, geopolitiniai konfliktai stipriai nebeveikia.
II pasaulinio karo metu įvykusi Pearl Harboro ataka, kuri lėmė amerikiečių įsitraukimą ir karo paskelbimą Japonijai, akcijų rinką nusmukdė apie 20 proc., tačiau ji atsigavo greičiau nei per metus. Kiti JAV konfliktai ir išpuoliai, pavyzdžiui, Rugsėjo 11 d. atakos, nebuvo tokie gilūs, rinkos krisdavo mažiau ir atsistatydavo greičiau.
„Jeigu konfliktas vyksta ne toje šalyje, į kurią investuojama, dažniausiai bandome įvertinti per ekonominę ar žalos krizę. Amerikai tokie konfliktai neužsitęsdavo ar nebūdavo gilūs“, – kalbėjo V.Rūkas.
Pensijų fondams Rusijos ekonomika įtakos nedarys
Kariniai veiksmai neturėtų paveikti ir II pakopos investicinių fondų. Nors svyravimų bus, didžiausios lietuviškų pensijų fondų investicijos yra akcijos, o jų pasiskirstymas atspindi pasaulio akcijų kapitalą, sako V.Rūkas.
Konkrečiai „INVL“ atveju, beveik pusė II pakopos fondų investicijų yra nukreiptos į JAV, 13 proc. atitenka Europai, 5 proc. – Japonijai.
Į Rusijos akcijas investuotas bendrovės pensijų fondų turtas, V.Rūko teigimu, buvo mažesnis nei 0,1 proc. Tiesiogiai į Rusijos įmonių akcijas neinvestuojama, o rusiškąją dalį sudaro investicijos į besivystančių valstybių fondus, – jie, priklausomai nuo fondo, kartais įtraukia ir kai kurias Rusijos įmones.
„Žiūrėsime, ką galime padaryti, kad tos dalelės neliktų visai“, – žadėjo V.Rūkas.
Lietuvos pensijų fondai mažinti investicijas į Rusiją suskubo dar 2014 m., įvykus Krymo aneksijai. Ketvirtadienį su 15min kalbėjęs ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad Lietuvos fondų investicijų judėjimas iš Rusijos pradėjo spartėti dar anksčiau, apie 2010-2011 m.
Štai „Swedbank“ pensijų fonduose daugiau kaip pusė visų lėšų, nukreiptų į nuosavybės vertybinius popierius, yra investuotos į JAV bendrovių akcijas. Dar 2014 m. po įvykusios Krymo aneksijos „Swedbank“ pensijų fondų valdytojai priėmė sprendimą tiesiogiai neinvestuoti į Rusijos įmones, o turėtos investicijos į Rusijos įmones, Rusijos valstybės obligacijas ir fondus buvo išparduotos.
Bendrovė skaičiuoja, kad kad per bendrus besivystančių rinkų fondus netiesiogiai Rusijos rinkoje gali būti investuota itin maža dalis lėšų, sudaranti apie 0,1-0,2 proc. viso turto.
Sulaukęs klausimo, kas su pensijų fondais nutiktų karinių veiksmų prieš Lietuvą atveju, V.Rūkas patikino, kad gyventojų sukauptas turtas nėra susijęs su Lietuvos teritorija, nes beveik visos investicijos atliekamos užsienyje.
„Vertybiniai popieriai yra saugomi tarptautiniame depozitoriume, įrašai yra tarptautiniai. Taigi, kad ir kas atsitiktų su šalimi, pensijų fondų turto įrašus mes turime tarptautinėje rinkoje“, – kalbėjo V.Rūkas.
