Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip keisis Lietuvos gyventojų piniginių turinys 2011 metais?

pinigai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Pinigai.
Šaltinis: 15min
0
A A

Metų pradžioje Lietuvos gyventojai susidūrė su mokesčių pasikeitimais ir įvairiomis naujovėmis, kurios vienaip ar kitaip darys įtaką jų finansinei situacijai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai sako, kad gyventojų piniginių turinio šie pokyčiai smarkiai nepakeis, tačiau žinoti apie juos ir įvertinti galimą kiekvieno pasikeitimo įtaką savo finansinei situacijai – būtina.

Nuo pajamų priklausomų mokesčių pasikeitimai

Nuo naujųjų metų pasikeitė socialinio draudimo įmokų tarifai daliai apdraustųjų asmenų. Darbdavį turintys ir kartu pagal autorines sutartį pajamas gaunantys autoriai viso dydžio socialinio draudimo įmokas nuo šiol moka ir pagal pastarąsias. Taigi, autorių, atlikėjų bei sportininkų socialinio draudimo įmokos tarifas dabar siekia 40 proc., iš kurių 31 proc. moka draudėjas ir 9 proc. apdraustasis. 2010 m. autorių, atlikėjų ir sportininkų įmokos „Sodrai“ siekė 27 proc.

Ūkininkai nuo naujųjų taip pat mokės didesnę socialinio draudimo įmoką – 37,5 proc.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vertinimu, šie pasikeitimai iš vienos pusės gali būti naudingi autoriams, nes dalis jų galbūt bus įdarbinti pagal darbo sutartis visu krūviu. Kita vertus, yra tikimybė, kad dalis autorių bus priversti likti tik su autoriniu atlygiu (taip darbdaviai patirs mažiau problemų, jei prireiks atsisakyti darbuotojo paslaugų). Kitiems gali mažėti autorinis mokestis, nes kai kurie darbdaviai jau dabar neslepia, kad padidėjusi mokesčių našta gali užgulti darbuotojų pečius.

Nuo naujųjų keitėsi pajamoms iš gyventojų individualios veiklos taikomas gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Nuo 15 iki 5 proc. sumažėjęs tarifas bus taikomas 2010 m. ir vėliau gautoms pajamoms iš gamybos (įskaitant žemės ūkį), prekybos ar daugumos paslaugų teikimo. 15 procentų tarifas ir toliau galios laisvosioms profesijoms (advokatai, notarai, konsultantai ir pan.), taip pat nekilnojamojo turto pardavimams ir nuomai bei pajamoms iš vertybinių popierių.

Didžiausią įtaką piniginėms turės akcizų pasikeitimai

Bene didžiausią įtaką gyventojų piniginėms nuo pat metų pradžios turės akcizų dydžio pasikeitimai.
Nuo 2011 m. sausio 1 d., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, padidėjo ir dyzelino akcizas. Šios degalų rūšies litro kaina kyla apie 12 centų, dėl ko prisipilti pilną 55–60 l talpos degalų baką kainuos daugmaž 7 Lt brangiau.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė sako, kad vartojimui šis pasikeitimas didelės įtakos tikriausiai nepadarys: „Žinoma, situacija gali pasikeisti, jei per metus kainos dar labiau kils dėl kitų priežasčių, tačiau akcizų pasikeitimo nulemtas degalų kainų didėjimas gyventojų persėsti į viešąjį transportą neprivers. Tie, kuriems degalų kainos tapo sunkiai pakeliama našta, viešuoju transportu naudotis pradėjo ar antrojo šeimos automobilio atsisakė sunkmečiu, kai smarkiai mažėjo pajamos“.

Ekspertė perspėja, kad didesnis iššūkis šiuo atveju gali būti dyzelino brangimo iššauktas daugelio kitų prekių ir paslaugų grupių kainų didėjimas, taip pat – galimas didesnis kontrabandinių degalų vartojimas. Apie galimą produkcijos kainų didėjimą jau prabilo kai kurių maisto prekių gamintojai, o vežėjai ruošiasi svarstyti galimybę branginti transporto bilietus.

Laikantis Europos Sąjungos reikalavimų, nuo 2011 metų vienodinamas akcizas cigaretėms – dabar jis negali būti mažesnis nei 221 litas už 1000 cigarečių. Skaičiuojama, kad cigaretės vidutiniškai brangs 10 proc. Tiesa, tokio dydžio akcizas buvo taikomas ir iki šiol – galiojo populiariausioms ir brangiau nei 7,20 Lt kainavusioms cigaretėms. Taigi, brangiau už cigaretes mokantys gyventojai didžiausią kainų augimą jau išgyveno ankstesniais metais. Dabar su kainų didėjimu susidurs pigesnes cigaretes rūkantys gyventojai. Kaip parodė vasarą „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas namų ūkių biudžetų tyrimas, vien per pastaruosius dvejus metus tabakui skiriama gyventojų išlaidų dalis padidėjo nuo 1,4 proc. ir beveik 3 proc.

„Pajamos per šį laiką nedidėjo, žymaus jų didėjimo negalima tikėtis ir artimiausioje ateityje, tad negalintys šio įpročio atsisakyti gyventojai bus priversti ieškoti papildomų rezervų“, – komentuoja O. Bložienė. Kita vertus, gali padidėti skaičius tų gyventojų, kurie, nepajėgdami daugiau mokėti už cigaretes, ims žvalgytis per sieną ir gundysis kontrabandiniais rūkalais. „Tai gali lemti ne tik kainų Lietuvoje ir šalyse, iš kurių įvežamos nelegalios cigaretės, skirtumas, bet ir tyrimais atskleistas gana pozityvus Lietuvos gyventojų požiūris į kontrabandines prekes. Kažin, ar tokią alternatyvą turintys gyventojai ims keisti įpročius ir bandys mesti rūkyti ar bent mažins cigarečių kiekį“, – svarsto ekspertė.

2011-aisiais – daugiau klausimų būsimiems tėvams

Įstatymų pasikeitimais turėtų pasidomėti ir tėveliai, ypač tie, kurie vaiko auginimo atostogų ruošiasi išeiti po šių metų liepos 1 d. Nuo šios dienos keisis motinystės (tėvystes) išmokų skaičiavimo tvarka. Svarbiausias pasikeitimas yra tas, kad tėvai galės pasirinkti, kiek laiko (vienus ar dvejus metus) norės gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, o nuo to priklausys jos dydis. Dvejus metus auginsiantys vaiką tėvai  pirmaisiais metais gaus 70 proc., o antraisiais – 40 proc. kompensuojamo atlyginimo dydžio išmoką ir tais metais nebus ribojama galimybė dirbti. Vienų metų trukmės vaiko auginimo atostogas pasirinkę tėvai kas mėnesį gaus 100 proc. kompensuojamo atlyginimo dydžio išmoką. Didžiausia galima gauti suma negalės būti didesnė nei einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma, o motinystės (tėvystės) pašalpos bus skaičiuojamos įvertinant 24 kalendorinių mėnesių draudžiamąsias pajamas.

„Labai svarbu, kad kūdikio besilaukiantys tėveliai kuo anksčiau įvertintų ateities perspektyvas, šeimos įsipareigojimus, būsimas išlaidas, pagalvotų, kokios bus galimybės, kad antraisiais metais kas nors vaiką prižiūrės, kad bus galima gauti darbinių pajamų. Taip pat tėveliai turėtų pasiskaičiuoti, kokios tuo metu bus jų pajamos ir jau dabar pragyvenimo išlaidoms skirtų tokią, dar geriau – šiek tiek mažesnę sumą“, – pataria „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje O. Bložienė. Informaciją, padėsiančią suskaičiuoti būsimas pajamas, galima rasti „Sodros“ puslapyje internete.

Besiskolinančiųjų apsauga – geresnė, pavojai – tie patys

Dar viena svarbi šių metų naujovė – įsigaliojusios Vartojimo kredito įstatymo pataisos, kuriomis siekiama ginti vartotojų interesus. Siekiant šio tikslo įstatymu iki 0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos ribojamas maksimalus delspinigių dydis, numatoma galimybė per dvi savaites grąžinti pasiskolintą sumą be jokių baudų, taip pat – kredito davėjo pareiga pagrįsti palūkanas ir kitas kredito išlaidas.

„Visos šios pataisos garantuoja didesnę paskolą imančio vartotojo apsaugą, tačiau didelė klaida būtų manyti, kad skolintis dėl to tampa paprasčiau. Joks įstatymas nereglamentuoja poreikio skolintis. Todėl vartotojai, priimdami sprendimą skolintis turi būti ypač atsakingi ir labai gerai pasverti savo veiksmus“, – apibendrina O.Bložienė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką