Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip tinkamai valdyti savo finansus ir sutaupyti?

O.Čičkauskaitė pataria kaip taupyti pinigus.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / O.Čičkauskaitė pataria, kaip taupyti pinigus.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Atėjus sunkmečiui kiekvienas ieško būdų, kaip sutaupyti. „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė įvardija 7-ias didžiausias finansų valdymo nuodėmes ir pataria, kaip reikėtų tinkamai elgtis su savo pinigais, kad jie neišgaruotų vos gavus atlyginimą.

Kaip pirmąją ir didžiausią nuodėmę O.Čičkauskaitė įvardija išlaidavimą. Lietuvoje vyrauja tokia tendencija, kad žmonės negali išgyventi iš savo santaupų ilgiau nei kelias savaites ar kelis mėnesius. Specialistė įspėja, kad tokia gyvensena yra nesaugi, todėl kiekvienas gyventojas dalį, bent 10 proc., gaunamų pajamų turėtų skirti taupymui. „Jei santaupų užtektų tik keletui savaičių, žmogus per jas turėtų susirasti darbą. Tačiau šiuo metu ne visada tai lengva padaryti“, – sakė O.Čičkauskaitė.

Kaip kitą nuodėmę specialistė įvardijo „bedarbius“ pinigus – pinigus kojinėse, spintelėse ir pan. „22 proc. visų gyventojų mano, kad toks taupymo būdas yra pats geriausias, tačiau tai nėra gerai“, – tvirtino O.Čičkauskaitė.  Jos teigimu, įvairios apklausos rodo, kad iki 40 proc. gyventojų santaupas laiko namuose. Bėda ta, kad taip neuždirbama palūkanų. Be to, tai yra nesaugu. „Praėjusiais metais vagysčių iš namų buvo per 6 tūkst., gaisrų – daugiau nei 2,6 tūkst. Galime daryti prielaidą, kad vien pernai be santaupų liko daugiau nei 2 tūkst. šeimų“, – kalbėjo O.Čičkauskaitė.

Negalvoja apie ateitį

Dar viena nuodėmė – gyvenimas šia diena. Žmonės dažnai kalba apie mėnesines pajamas, bet ne apie metines. „Kreditinių kortelių naudojimas akivaizdžiausias po Naujųjų metų, per atostogas ir prieš vaikus paruošiant mokyklai. Tačiau gyventojai turėtų galvoti apie didesnes išlaidas ir jas planuoti“, – tikino O.Čičkauskaitė.

Specialistė tvirtino, kad pasiėmę paskolą gyventojai nėra linkę apsaugoti artimųjų nuo juos galinčios prislėgti finansinės naštos. „Nuo 2008 metų mūsų banke tik 4 šeimų artimojo mirties atveju finansiniai įsipareigojimai (paskolos) buvo apdraustos ir padengtos draudimo“, – liūdną statistiką atskleidė O.Čičkauskaitė. Jos tvirtinimu, gyventojams, paėmusiems paskolą, reikėtų reliau įvertinti savo įsipareigojimus ir saugumą.

Priima skubotus sprendimus

O.Čičkauskaitė taip pat pataria lietuviams nebūti tokiems patikliems ir nedaryti skubotų sprendimų. „Dėl žiniasklaidos gąsdinimų žymiai sumažėjo indėliai, o kiek dar jų buvo nutraukta. Pasirodžius informacijai apie lito stabilumą, žmonės masiškai puolė konvertuoti litus į eurus. Gyventojai reaguoja į informaciją, aklai ja pasitiki ir priima sprendimus“, – aiškino O.Čičkauskaitė.

Anot specialistės, lietuviai kol kas nemoka tinkamai įvertinti rizikos. „Pavyzdžiui, rinkdamiesi  pensijų fondus, daugelis jaunų žmonių bijo rizikuoti, investuoja į netinkamą fondą ir praranda pingų“, – sakė O.Čičkauskaitė.

Finansiškai neraštingi

Kita nuodėmė, ypač būdinga mūsų piliečiams, – kantrybės stoka. „Net trečdalis mūsų banko darbuotojų dėl kantrybės stokos netvarko savo biudžeto“, – prisipažino O.Čičkauskaitė. Jos tvirtinimu, dažniausiai įvardijama to priežastis – neturėjimas tinkamo instrumento, kur apibendrinti biudžetą. Tam „Swedbank“ atidaro naują internetinę svetainė manofinanasai.lt, kurioje lietuviai gali gauti informacijos, kaip valdyti savo finansus, kaip tvarkyti biudžetą, gauti naudingų patarimų ir pan.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marius Močiulskis taip pat pastebi, kad ne visi lietuviai yra finansiškai raštingi. „Labiausiai savo finansus tvarkyti moka didžiųjų miestų gyventojai, kurių amžius yra iki 30 metų“, – sakė M.Močiulskis.

Komentarai
Temos Pinigai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką