83 eurų bauda, kurią gauna kasinėtojai už gintaro paieškas nedirbamose Kaliningrado žemėse – gana juokinga lyginant su jų uždarbiu. Darbštus ir sėkmės lydimas gintaro kasėjas per mėnesį gali užsidirbti net iki pusketvirto tūkstančio eurų – dešimtkart daugiau nei vidutinis atlyginimas labiausiai į Vakarus nutolusiame Rusijos regione.
Ir nors teisę pardavinėti Baltijos auksą vietos bei užsienio pirkėjams oficialiai teturi Rusijos valstybinė įmonė, nelegaliai iškasamo žaliavinio gintaro kokybė dažnai geresnė, o ir vertė juodojoje rinkoje 5–6 kartus didesnė. Tad vyrai susimoka baudas ir toliau kasa, nes baudžiamoji atsakomybė už tai negresia. O reikėtų, sako vietos pareigūnai.
„Aš vis dėlto įvesčiau baudžiamąją atsakomybę už nelegalią gintaro gavybą. Kaip matote, šių kasėjų padaroma žala – didžiulė. Šioje žemėje niekas nebeaugs ir bus labai sunku ją atgaivinti. Tad jie ir turėtų apmokėti už derlingo dirvožemio sluoksnio atkūrimą“, – sako Rusijos VRM darbuotojas Andrėjus Vojevodinas.
Daugelis nuniokotų žemių – privačios, tačiau nedirbamos ir neprižiūrimos, tad kasėjai laisvai pelnosi tol, kol iš žemės išspaudžia viską, ką ji gali duoti.
O duoda daug. Kaliningrade, manoma, net 90 procentų pasaulio gintaro resursų ir dalis 50 milijonų metų besiformavusios brangenybės klodų slypi vos 3–4 metrų gylyje, tad kasėjams užtenka netgi paprastų įnagių, nebereikia investuoti į žemės filtrus ar ekskavatorius, kuriais būdavo kasama dešimtojo dešimtmečio pradžioje.
Dabar policija turi teisę konfiskuoti kasėjų įrangą, tačiau prarasti kastuvą – menkas nuostolis, palyginti su galimybe atsiriekti dalelę iš per metus beveik 900 000 000 dolerių pasiekiančio juodo verslo, kai viso Kaliningrado pajamos vos viršija 20 milijonų eurų. Dauguma nelegalaus gintaro kontrabanda iškeliauja į Europos Sąjungą, o pirmosios jos šalys kitapus sienos – Lietuva ir Lenkija.
