Ministro pirmininko Justino Trudeau vyriausybė balandžio mėnesį patvirtino pradinį 20 Kanados dolerių (15 JAV dolerių) siekiantį anglies dvideginio mokestį keturiose provincijose, kurios neatitiko savo išmetamųjų teršalų mažinimo strategijos reikalavimų.
Numatoma, kad per artimiausius metus šis mokestis laipsniškai didės iki 50 Kanados dolerių.
Tuo tarpu kitos šešios provincijos iš pradžių buvo atleistos nuo šio mokesčio, nes kiekviena iš jų taikė savo anglies dvideginio mokestį ar turėjo nustačiusi savo viršutinę taršos ribą ir prekybos sistemą, skirtą padėti Kanadai įvykdyti Paryžiaus susitarimo tikslus – iki 2030 metų sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį 30 procentų.
Visgi Parlamento biudžeto komiteto pareigūnas Yvesas Girouxas pranešime teigė, kad Otavos prognozė rodo, jog „Kanada neįvykdys savo taršos mažinimo tikslų nekeisdama dabartinės politikos ir priemonių“.
„Parlamento biudžeto komitetas apskaičiavo, kad norint pasiekti Kanados tikslus, numatytus Paryžiaus susitarime, 2030 metais bus reikalingas papildomas 52 Kanados dolerių mokestis už toną“, – pridūrė pareigūnas.
Mokesčiui nepritaria didžioji gyventojų dalis – 45 proc., rodo neseniai paskelbta forumo apklausa, bei opozicijai atstovaujantys konservatoriai, kurie pažadėjo atšaukti mokestį, jei nugalės J.Trudeau partiją rinkimuose spalio mėnesį.
Saskačevano provincija, kurią palaikė ir Naujasis Bransvikas, kiek anksčiau kreipėsi į teismą, siekdama federalinio mokesčio panaikinimo, tačiau pralaimėjo bylą. Šiuo metu ji yra pateikusi skundą Aukščiausiajam teismui.
Manitobos ir Ontarijo provincijos taip pat pareiškė atskirus teisinius ieškinius.
Tuo tarpu naujoji Albertos provincijos konservatorių vyriausybė savo pirmuoju potvarkiu praeitą savaitę atšaukė provincijos anglies dvideginio mokestį ir pažadėjo kovoti su netrukus įsigaliosiančiu federaliniu mokesčiu.
Albertos dervingasis smėlynas yra trečias pagal dydį pasaulyje naftos klodas ir yra vienintelis didžiausias teršėjas šalyje.
