Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, dėl įtampos regione dalis mūsų šalies pieno perdirbimo įmonių jau susiduria su produkcijos eksporto sunkumais į kai kurias Persijos įlankos valstybes.
„Šiame regione didžiausios lietuviškų sūrių, sviesto ir kitų pieno gaminių rinkos pagal eksportuotos produkcijos vertę yra Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Toliau, link Azijos šalių, pagrindinės lietuviškų pieno produktų pirkėjos yra Malaizija, Indija, Vietnamas bei Indonezija“, – sakė E.Simonis.
Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. Lietuva į trečiąsias šalis už ES ribų eksportavo pieno produktų už 177 mln. eurų. Iš šios sumos maždaug penktadalį sudarė eksportas į Azijos šalis, dar apie 9 proc. – į Persijos įlankos valstybes.
„Vis dėlto pagrindinė Lietuvos pieno sektoriaus eksporto kryptis išlieka Europos Sąjunga – į ją pagal vertę keliauja apie 80 proc. viso lietuviškų pieno produktų eksporto. Sutrikimai Bendrijos prekybos maršrutuose ar eksporto rinkose veikia ir Lietuvos pieno perdirbėjus, kurie yra giliai integruoti į bendrą Europos rinkos tiekimo grandinę“, – sakė E.Simonis.
Pats Iranas nėra reikšminga ES pieno produktų eksporto rinka, tačiau sąsiaurio uždarymas gali smarkiai apsunkinti prekybą su kitomis regiono valstybėmis.
„Hormūzo sąsiaurio uždarymas faktiškai sustabdytų jūrų eksportą į Iraką, Kuveitą, Bahreiną, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus ir rytinę Saudo Arabijos dalį“, – teigė E.Simonis.
Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. šios rinkos iš ES importavo pieno produktų už 1,59 mlrd. eurų – tai sudaro beveik 8 proc. viso ES pieno produktų eksporto.
Saudo Arabija turi galimybių dalį importo nukreipti per vakarinius šalies uostus Raudonojoje jūroje. Tačiau kitos Persijos įlankos valstybės jūrų transportu nepasiekiamos, jei sąsiauris išlieka uždarytas. Tokia situacija pirmiausia paveiktų ES kondensuoto pieno, sūrio, sviesto ir nugriebto pieno miltelių eksportą, pažymėjo ekspertas.
Papildomą riziką kelia Irano remiamų grupuočių Jemene grasinimai trikdyti laivybą Bab el Mandebo sąsiauryje, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Arabijos jūra.
Šis maršrutas yra itin svarbus ES prekybai su Azija – 2025 m. į šį regioną eksportuota pieno produktų už 4,9 mlrd. eurų, tai sudaro apie 24 proc. viso ES pieno produktų eksporto.
„Eksportuotojams iš Europos Sąjungos, taigi ir Lietuvos, sunkumų kelia ne tik geopolitinė įtampa Persijos įlankoje, bet ir smarkiai pabrangusios gamtinės dujos bei transporto kuras. Atitinkamai išaugus gamybos ir logistikos kaštams į kai kurias šalis eksportuoti produkciją tampa nuostolinga daugumai Europos pieno perdirbėjų“, – pažymėjo E.Simonis.
