Ar žalieji pirkimai skatina pramonę keistis?
Pastaruoju metu itin suaktyvėjusi diskusija apie žaliuosius pirkimus išryškino daugumą jų privalumų. Tarp jų ir galimybė įgyvendinti organizacijos tvarumo strategiją, ir pavyzdinė viešojo sektoriaus lyderystė, ir žaliųjų produktų bei paslaugų paklausos didinimas ar net kūrimas. Nors pastarasis žaliųjų pirkimų privalumas yra bene svarbiausias skatinant žaliąją šalies transformaciją, deja, dažnai jis yra pervertinamas ir suvokiamas tik dalinai.
Šiuo atveju verta panagrinėti keliamą rimtą prielaidą, jog žalieji pirkimai gali paskatinti šalies pramonės perėjimą link žiedinės ekonomikos, teigiama pranešime spaudai. Teoriškai, viešaisiais pirkimais kuriama žaliųjų produktų paklausa skatina gamintojus orientuotis į jų kūrimą ir gamybą. Ilguoju laikotarpiu tokios produkcijos pasiūla, paskatinta viešojo sektoriaus, atpinga ir tampa plačiau prieinama didesnei daliai vartotojų, o verslo atveju – tampa labiau konkurencinga. Deja, bet šio modelio įgyvendinimą šalyje pamatysime dar negreitai dėl kelių glaudžiai susijusių priežasčių.
Realybė nebūtinai atitinka viziją
2021 metais pristatytoje Kauno technologijos universiteto mokslininkių studijoje nurodoma, kad valstybės/savivaldybių žalieji pirkimai yra tarp mažiausiai gamybos įmones skatinančių veiksnių pereiti prie žiedinės ekonomikos principais grįsto verslo. Kodėl taip yra? Iš dalies tai lemia, jog didžioji dalis žaliaisiais pirkimais įsigyjamų produktų nėra vietinės gamybos. Pavyzdžiui, 2020 metais pagal vertę daugiausiai tokiais pirkimais buvo įsigyta mobiliųjų telefonų ir mobiliųjų telefonų įkroviklių (89,4 proc.), biuro įrangos (80,9 proc.) ir valymo priemonių bei paslaugų (77,3 proc.). Deja, bet šalyje neturime nei mobiliųjų telefonų, nei biuro įrangos prekinių ženklų, kurie galėtų konkuruoti tokiuose pirkimuose. Intensyvios globalizacijos laikais žaliaisiais pirkimais pasiekti teigiamą poveikį vietiniams gamintojams yra itin sudėtinga, arba daugeliu atvejų net neįmanoma.
Žaliųjų pirkimų tematiką analizuojantys mokslininkai pabrėžia, kad jei viešasis sektorius siekia tvarių pokyčių kurioje nors rinkoje, šis tikslas turi būti aiškus, o perkamoji galia pakankamai didelė. Nors tikslo aiškumą šiuo metu dalinai diktuoja žaliųjų pirkimų kriterijai, net ir jų rėmuose žaliesiems produktams galima suformuoti skirtingus reikalavimus, kuriuos gamintojas su tuo pačiu produktu ne visada galės atitikti. Vertinant perkamąją galią situacija tampa dar sudėtingesnė, teigiama pranešime spaudai. Bendrai šalies viešieji pirkimai 2021 metais sudarė 5,4 mlrd. eurų, tačiau kritinė perkamoji galia gali būti pasiekta tik viename sektoriuje – statybų. Pernai metais šį sektorių pasiekė 2 mlrd. eurų siekianti viešųjų pirkimų vertė.
Gerieji pavyzdžiai – Skandinavijos šalyse
Pavyzdinių sinergijų tarp statybų sektoriaus ir žaliųjų pirkimų galime rasti ne kur kitur, o Skandinavijos šalyse. Ten jau kurį laiką net ir mažos savivaldybės įgyvendina mums gan sudėtingai atrodančius pirkimus, kuriais yra įsigyjami tvarių, daugiafunkcinio dizaino pastatų statybos darbai, o jų metu yra kiek įmanoma daugiau naudojami ar pernaudojami vietiniai resursai.
Įgyvendinant tokius pirkimus, pirmiausia, yra būtinas perkančiosios organizacijos pasiryžimas ir gebėjimas suvokti žaliojo pirkimo poreikį bei naudą. Tik tada organizacijos gebėjimų stiprinimas atlikti žaliuosius pirkimus kurs vertę. Lietuvoje kartu su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu „Naujos kartos Lietuva“ statybų sektoriui yra numatoma ryški transformacija, remiama viešosiomis lėšomis. Kaip tai bus įgyvendinama naudojant žaliųjų pirkimų instrumentą, dar pamatysime.
Žalieji pirkimai padeda, bet ne taip, kaip tikimės
Grįžtant prie ankstesnės prielaidos akivaizdu, kad žalieji pirkimai nėra tas stebuklingas būdas, galintis sukelti ilgus dešimtmečius gyvuojančios pramonės transformaciją, kadangi perkamos prekės dažniausiai atkeliauja ne iš vietinių gamintojų, o ir ta produkcija, kuri visgi yra gaminama mūsų šalyje, yra tiesiog per menka savo dydžiu, kad galėtų įnešti į rinką naujų vėjų. Tačiau ši išvada jokiu būdu neturėtų skatinti nusigręžti nuo žaliųjų pirkimų.
Žalieji pirkimai padeda viešosioms organizacijoms įgyvendinti tvarumo strategijas ir kurti naują, tausojimo kultūrą. Kita vertus, net jei 2023 metais ir pasieksime 100 procentų tikslą, bet pamatysime, kad aplink niekas per daug nepasikeitė, nesistebėkime, nes siekėme to gražaus skaičiaus ir tiek.
