Federalinė statistikos tarnyba „Destatis“ pranešė, kad pramonės naujų užsakymų portfelis pirmąjį pavasario mėnesį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 5 proc. ir prieaugis buvo gerokai didesnis už analitikų prognozuotus vidutiniškai 1,3 procento.
Tačiau Ekonomikos ministerija įspėjo, kad teigiami kovo mėnesio skaičiai greičiausiai susiję su „išankstiniu atsargų kaupimu“, įmonėms stengiantis kuo greičiau pateikti užsakymus.
„Karas Irane sukėlė energijos kainų šoką, kuris galiausiai atsilieps kitų prekių ir žaliavų kainoms“, – teigiama ministerijos pranešime.
„Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tikėtina, kad kovo mėnesį buvo pateikta daugiau užsakymų, numatant kainų kilimą ar galimus tiekimo sutrikimus“, – rašoma pranešime.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, pramonės naujų užsakymų portfelis sumažėjo 4,1 procento.
Kiti duomenys taip pat piešia niūrų sąstingio alinamos Vokietijos ekonomikos vaizdą.
Atidžiai stebimas verslo pasitikėjimo indeksas, kurį skaičiuoja institutas „Ifo“, balandį pasiekė žemiausią lygį nuo COVID pandemijos pradžios.
„Nuotaikų rodikliai pastaruoju metu vėl pablogėjo, o tai rodo aktyvumo pramonėje lėtėjimą“, – pažymėjo Ekonomikos ministerija.
Vokietijos ekonomiką pastaraisiais metais ypač slėgė energijos kainų pakilimas po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą ir arši konkurencija su Kinija.
Kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) yra pažadėjęs skolintis ir leisti pinigus, kad būtų galima atnaujinti senstančią šalies infrastruktūrą ir vėl pastatyti ekonomiką ant kojų, tačiau pramonė daro jam spaudimą, reikalaudama pigios energijos ir reguliavimo masto mažinimo.
